Jurgelevičius, Artūras

Magistro baigiamajame darbe taikant holistinį požiūrį yra išanalizuotas informacinės sistemos vertinimo kibernetinio saugumo aspektu procesas, išgryninami pagrindiniai proceso elementai, identifikuojama vertinimo imtis (veiklos ir priemonės), vertinimo problematika, neatitikties (formalios atitikties) atsiradimo priežastys. Taikant visuminį požiūrį, šiuolaikinius mokslinius ir gerosios praktikos metodus, kuriamas objektyvaus informacinės sistemos kibernetinio saugumo vertinimo modelis ir patikrinamas empiriškai, atliekant ekspertinį kokybinį tyrimą. Pirmame skyriuje analizuojami informacinės sistemos kibernetinio saugumo vertinimo teoriniai aspektai, išgryninami teoriniai proceso elementai, imtis ir identifikuojama informacinės sistemos kibernetinio saugumo vertinimo, atitikties kibernetinio saugumo reikalavimams problematika, iškeliama hipotezė. Antrame skyriuje pateikiama tyrimo metodologija, identifikuojami empirinio tyrimo dalyviai, duomenų rinkimo šaltiniai, duomenų rinkimo metodai, kokybinio tyrimo duomenų patikimumo užtikrinimo būdai. Trečiame skyriuje apibendrinami ir susisteminami ekspertinio tyrimo metu gauti duomenys, patvirtinama arba atmetama hipotezė, daromos išvados, tikslinamas teoriniu pagrindu sukurtas ir empiriniu tyrimu pagrįstas objektyvaus informacinės sistemos kibernetinio saugumo vertinimo modelis, identifikuojamos informacinių sistemų kibernetinio saugumo vertinimo proceso tobulinimo kryptys, pateikiami siūlymai objektyviam informacinės sistemos kibernetinio saugumo vertinimui atlikti.

Žmogiškojo kapitalo vaidmuo, neabejotinai, yra reikšmingas veiksnys šiuolaikinės ekonomikos plėtroje. Tačiau besikeičianti ekonomikos struktūra verčia analizuoti žmogiškojo kapitalo reiškinį skirtingais požiūriais, būdais ir metodais. Kūrybinės ekonomikos sąlygomis žmogiškojo kapitalo plėtra tampa dar labiau reikšminga prielaida, užtikrinanti ekonomikos pažangą. Disertacijos tikslas yra išnagrinėjus mokslinius požiūrius į žmogiškąjį kapitalą ir jo dedamąsias, apibrėžus kūrybinės ekonomikos koncepciją, sudaryti žmogiškojo kapitalo dedamųjų įtakos kūrybinei ekonomikai vertinimo modelį ir jį aprobuoti Europos šalyse. Disertacijoje buvo sukonkretinta žmogiškojo kapitalo samprata ir išplėtota žmogiškojo kapitalo sandara, apimanti kiekybinę, kokybinę ir vertybinę žmogiškojo kapitalo dedamąsias. Remiantis žmogiškojo kapitalo dedamųjų ir kūrybinės ekonomikos tarpusavio sąsajų teorinėmis prielaidomis, darbe pasiūlytas žmogiškojo kapitalo dedamųjų įtakos šalių kūrybinei ekonomikai vertinimo modelis. Empiriniu tyrimu įvertinta žmogiškojo kapitalo dedamųjų įtaka Europos šalių kūrybinei ekonomikai 2015-2017 m. laikotarpiu. Atskleisti žmogiškojo kapitalo dedamųjų įtakos skirtumai ne tik šalių kūrybinei ekonomikai, bet taip pat siejant su ekonomine plėtra apskritai. Disertaciniame darbe nustatyta, kad vertybinė žmogiškojo kapitalo dedamoji yra labiausiai reikšminga kūrybinės ekonomikos plėtrai kitų dedamųjų atžvilgiu.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos Lietuvos ir Europos Sąjungos ekonomikos strateginių nuostatų sąsajos su nacionalinėmis socialinėmis ekonomikos tendencijomis. Pirmajame baigiamojo darbo skyriuje nustatomi teoriniai valstybės dalyvavimo ekonomikoje pagrindai, vertinant Lietuvos pereinamosios ekonomikos ypatumus per šalies Nepriklausomybės laikotarpį. Antroje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama ekonomikos strateginio planavimo metodika, parenkamas scenarijaus metodas, sudaromos baigiamojo darbo tyrimo modelis. Trečioje empirinėje dalyje atliekama Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos iki 2015 m. strategijos analitika, lyginamos 2002 m. formuotos strateginės nuostatos ir jų įgyvendinimas 2012 m. Taip pat analizuojami Strategijos Europa 2020 keliami tikslai, šių tikslų atitikimas Lietuvos socialinėms ekonominėms tendencijoms bei šių tikslų įgyvendinimo logiškumas ir realistiškumas. Ketvirtoje baigiamojo darbo dalyje pateikiamos išvados ir formuojami siūlymai toliau įgyvendinant strategines ekonomikos nuostatas.