Benetytė, Asta

Informacinės sistemos ir elektroniniai duomenys gali būti naudojami daryti baudžiamajame įstatyme numatytoms nusikalstamoms veikoms bei sudaryti naujas galimybes įvykdyti veikas, iki tol nežinomas teisinėje praktikoje. Nors fiziniai asmenys, padarę nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, de lege lata yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn, tačiau de lege ferenda tai padaryti yra nelengva, kadangi Lietuvoje beveik nėra išsamios baudžiamosios teisinės doktrinos ir teismų praktikos, kuria būtų galima remtis, aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo normas, nustatančias baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui prielaidas. Todėl, mūsų manymu, viena iš aktualiausių Lietuvos baudžiamosios teisės teorijos temų ir yra konceptuali baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui analizė. Šiame tiriamajame darbe yra nagrinėjami nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, pagal kokius požymius šios veikos atribojamos nuo kitų nusikalstamų veikų, kokios kyla nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui kvalifikavimo problemos. Dėl ribotos šio darbo apimties nagrinėjama tik fizinių asmenų baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, neanalizuojant juridinių asmenų atsakomybės už šias nusikalstamas veikas. Tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys baudžiamosios atsakomybės nustatymą ir taikymą už šias nusikalstamas veikas, taip pat nebus detaliai nagrinėjami, o apžvelgiami tik BK XXX skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių suderinamumo su jais aspektu. Šalia teorinių aspektų analizuojama teismų praktika, siekiant atskleisti BK XXX skyriuje numatytų straipsnių taikymą ir aiškinimą, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.