Janužytė, Audronė

Magistro baigiamojo darbo tema aktuali dėl kelių priežasčių: pirma, oro erdvės ribojimai daro tiesioginį poveikį tarptautiniam susisiekimui, globalioms tiekimo grandinėms ir aviacijos sektoriaus veiklai. Skrydžių maršrutų pailgėjimas, didesnės sąnaudos ir oro erdvės fragmentacija tampa reikšmingais iššūkiais oro bendrovėms ir valstybėms; antra, šios priemonės atspindi Europos Sąjungos siekį stiprinti savo, kaip geopolitinio veikėjo, poziciją, naudojant sankcijas kaip užsienio ir saugumo politikos instrumentą; trečia, oro erdvės ribojimai yra susiję su saugumo užtikrinimu, nes jie riboja potencialiai priešiškų valstybių prieigą prie strateginės infrastruktūros. Darbo objektas – Europos Sąjungos taikomi oro erdvės ribojimai Rusijai ir Baltarusijai. Darbo tikslas – išnagrinėti Europos Sąjungos taikomus oro erdvės ribojimus Rusijai ir Baltarusijai bei nurodyti kokį poveikį daro ir su kokiais iššūkiais susiduria civilinės aviacijos sauga ir saugumas. Darbo uždaviniai: išnagrinėti civilinės aviacijos saugos ir saugumo sampratą bei išskirti pagrindinius aviacijos saugos sistemos elementus; išanalizuoti oro erdvės kontrolės reikšmę nacionaliniam ir regioniniam saugumui bei nurodyti oro erdvės ribojimų tipus; išnagrinėti ES taikomų oro erdvės ribojimų teisinį pagrindą Rusijai ir Baltarusijai bei jų taikymo praktiką; atlikti ES taikomų oro erdvės ribojimų Rusijai ir Baltarusijai kokybinį tyrimą, nurodant jų poveikį civilinės aviacijos saugai. Darbo metodai: mokslinės literatūros teorinė apžvalga; dokumentų analizės metodas; lyginamasis tyrimo metodas Išvados. Atlikus ES taikomų oro erdvės ribojimų Rusijai ir Baltarusijai kokybinį tyrimą nustatyta, kad šie ribojimai turėjo reikšmingą poveikį civilinės aviacijos saugai ir operaciniam efektyvumui. Rusijos atveju poveikis buvo sisteminis ir globalus – pasireiškė per maršrutų pailgėjimą, techninės priežiūros grandinės sutrikimą, sertifikavimo sistemos fragmentaciją ir orlaivių techninės būklės ilgalaikę degradaciją. Baltarusijos atveju poveikis buvo regioninio masto, tačiau vis tiek reikšmingas, ypač techninės priežiūros prieigos ir sertifikavimo ribojimų srityje. Abiem atvejais nustatyta, kad aviacijos sistema tapo labiau priklausoma nuo geopolitinių sprendimų, o jos atsparumas išoriniams šokams sumažėjo. Taip pat identifikuota, kad nors trumpuoju laikotarpiu avarijų statistinis augimas nefiksuotas, ilgalaikėje perspektyvoje didėja techninės rizikos kaupimosi tikimybė dėl „uždelsto poveikio“ mechanizmų.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos sveikatos priežiūros specialistų skatinimo ir motyvavimo priemonės Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, ypatingą dėmesį skiriant X ligoninės atvejui. Tyrimo problema – sveikatos priežiūros įstaigose trūksta veiksmingų specialistų motyvavimo ir skatinimo priemonių, kurios užtikrintų darbuotojų orientaciją į kokybiškus darbo rezultatus ir padėtų spręsti profesinio perdegimo bei motyvacijos stokos problemas. Darbo tikslas – ištirti ir palyginti kokiomis priemonėmis yra skatinami ir motyvuojami specialistai Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose ir konkrečioje X ligoninėje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti darbo motyvacijos aspektus pasirinktai tyrimo problemai tirti. 2. Atskleisti esminius Lietuvos sveikatos specialistų skatinimo ir motyvavimo politikos bruožus. 3. Išanalizuoti specialistų skatinimo ir motyvavimo priemones ir pateikti jų vertinimą, atliekant antrinę tyrimų duomenų analizę. 4. Ištirti sveikatos priežiūros specialistų motyvavimo ir skatinimo tvarką X ligoninėje. 5. Atlikti anketinę apklausą ir pusiau struktūruotą interviu bei nustatyti X ligoninės sveikatos priežiūros specialistų (de)motyvaciją lemiančius veiksnius. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminimas ir lyginamoji analizė, dokumentų analizė, statistinių duomenų sisteminimas ir analizė, kiekybinio tyrimo anketinė apklausa ir jos statistinė analizė, kokybinio tyrimo pusiau struktūruotas interviu bei interviu turinio analizė. Duomenys apdoroti naudojant IBM SPSS Statistics 22 ir „Excel“ programas, taikant aprašomąją statistiką, koreliacinę ir lyginamąją analizę, taip pat kokybinio turinio analizę. X ligoninėje atliktas kiekybinis (anketinė apklausa) ir kokybinis (pusiau struktūruotas interviu) tyrimas atskleidė, kad sveikatos priežiūros specialistai yra skatinami įvairiomis materialinėmis (piniginėmis) ir nematerialinėmis (nepiniginėmis) priemonėmis, tačiau daliai darbuotojų trūksta informacijos apie jų taikymo tvarką. Tyrimo duomenys parodė, kad darbuotojų motyvacija yra aukštesnė tuomet, kai jie dažnai skatinami darbo vietoje ir jaučiasi patenkinti esamomis darbo sąlygomis. Svarbiausi motyvuojantys veiksniai – atlyginimas, priedai, priemokos ir premijos, mokymai ir kvalifikacijos kėlimas, geri santykiai su kolegomis ir vadovais, vadovų kompetencija, palanki darbo aplinka (geros ir saugios darbo sąlygos) ir organizavimas, vidinė motyvacija bei profesinis pasitenkinimas (įdomus ir prasmingas darbas). Tuo tarpu pagrindiniai demotyvuojantys veiksniai – didelis darbo krūvis, personalo trūkumas, neapibrėžta darbo tvarka, nepakankamas/neadekvatus darbo užmokestis, didelis spaudimas darbo vietoje (nuolatinis stresas, aukšti reikalavimai ir įtampa darbe), darbo grafiko trūkumai. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad hipotezė – jog X ligoninėje nėra aiški specialistų motyvavimo tvarka ir trūksta skatinimo priemonių, dėl to tai neigiamai veikia jų darbo rezultatus – iš dalies pasitvirtino. Nors ligoninėje motyvavimo sistema yra formaliai reglamentuota ir taikomos įvairios materialinės (piniginės) ir nematerialinės (nepiniginės) skatinimo priemonės, tačiau daliai darbuotojų jos nėra pilnai aiškios ar prieinamos. Informacijos stoka bei nepakankamas vadovų palaikymas turi neigiamą poveikį darbuotojų motyvacijai ir gali lemti prastesnius darbo rezultatus. Todėl negalima teigti, kad visi X ligoninės specialistai – motyvuojami ir orientuojami į darbo rezultatus.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama mobingo prevencija Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose bei tiriama, kaip šios priemonės taikomos praktiškai, remiantis X sveikatos centro atveju. Pirmame skyriuje nagrinėjama mobingo samprata, aptariamos mobingo priežastys, formos ir charakteristikos, nurodomos aukos ir smurtautojo charakteristikos, atskleidžiamos mobingo raiškos stadijos, analizuojamos mobingo pasekmės darbuotojui ir jo artimiesiems, organizacijai ir visuomenei. Taip pat šiame skyriuje atliekama antrinė atliktų tyrimų apie mobingą sveikatos priežiūros įstaigose analizė ir formuluojami tyrimo klausimai. Antrajame skyriuje nagrinėjama mobingo problema ir situacija Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose. Analizuojami ES, tarptautinių organizacijų ir LR teisės aktai, kurie apibrėžia palankų psichologinį klimatą sveikatos priežiūros įstaigose, reglamentuoja darbuotojų apsaugą nuo mobingo. Taip pat analizuojamos rekomendacijos, kaip užkirsti kelią psichologiniam smurtui sveikatos priežiūros aplinkoje bei nagrinėjamos mobingo prevencijos ir valdymo priemonės. Trečiajame skyriuje aptariama kokybinio tyrimo metodologija, atliekama X sveikatos centro situacijos analizė. Pasitelkiant giluminį interviu, vertinami mobingo tipai, formos, prevencijos ir valdymo priemonės, taip pat išskiriamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria konkretus X sveikatos centras.

Tyrimo tikslas – ištirti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programų esminius bruožus, išskiriant esmines prevencijos priemones ir atskleisti koks yra visuomenės grupių požiūris dėl taikomų prevencijos priemonių. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros ir šaltinių sąrašas, anotacija ir santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai. Pirmajame skyriuje nagrinėjama tarptautinių organizacijų paskelbtos rekomendacijos, kuriomis siekiama sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą . Analizuojamos dvi organizacijos veikiančios skirtingų lygmeniu: PSO, kurios užduotis yra sumažinti neužkrečiamų li gų paplitimą pasaulyje, ir EKD, kurios misija yra šviesti šalis nares širdies ir kraujagyslių ligų klausimais, skatinti mažinti rizikos veiksnių paplitimą bei efektyviai formuoti klinikinę praktiką remiantis įrodymais grįsta medicina. Antrame skyriuje analizuojama kokia Lietuvos epidemiologinė situacija širdies ir kraujagyslių ligų klausimais, detalizuojami rizikos veiksniai bei atliekamas antrinė statistinių duomenų analizė. Taip pat nagrinėjama širdies ir kraujagyslių prevencijos programa Lietuvoje ir išskiriami esminiai bruožai. Trečiajame skyriuje atliekamas tyrimas – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos diskurso Lietuvoje analizė; analizuojami Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės priimt i dokumentai dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonių bei atliekamas jų kritinis vertinimas, nagrinėja mos politikos formuotojų, interesų grupių (gydytojų), gyventojų ir pacientų nuomonės ; lyginama, kokios temos dominuoja tarp socialinių grupių; vertinamas požiūris dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos.

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėta Lietuvos sveikatos politika dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir kontrolės bei nurodyta su kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduriama, įgyvendinant prevencijos programas Utenos bendrojo ugdymo mokyklose. Pirmajame skyriuje aptariama Lietuvos sveikatos politika dėl psichoaktyvių medžiagų kontrolės ir prevencijos. Atliekama situacijos analizė, nagrinėjanti psichoaktyvių medžiagų sampratą, problemą ir sprendimo būdus. Nagrinėjama psichoaktyvių medžiagų kontrolės ir prevencijos politika, kuri apima sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos lygius bei intervencijos kryptis. Antrajame skyriuje pateikiama interviu tyrimo metodologija ir aptariami atlikto pusiau struktūruoto interviu tyrimo rezultatai, kurie atskleidė psichoaktyvių medžiagų vartojimo tarp moksleivių problemą, prevencijos programas bei įgyvendinimo problemas.

Tarptautiniai ekspertai pastebi, kad Rusijos ir Ukrainos kare iš abiejų konfliktuojančių pusių vyksta etninių grupių sugrėsminimo procesas, kuris kelia klausimus: kodėl ir kaip vyksta etninių grupių saugumizacija bei ko siekiama saugumizuojant etnines grupes Rusijos ir Ukrainos konflikte. Magistro baigiamajame remiamasi saugumizacijos koncepcijomis siekiant ištirti Ukrainos ir Rusijos vykdomą rusų etninės ir rusakalbių grupių saugumizacijos politiką Rusijos ir Ukrainos konflikte. Darbo tikslui keliami šie uždaviniai: 1) remiantis saugumizacijos teorija sukonstruoti etninių grupių sugrėsminimo tyrimo modelį, analizuojant Rusijos ir Ukrainos konfliktą; 2) atlikti Ukrainos demografinės ir etninės situacijos analizę ir atskleisti rusų etninės ir rusakalbių grupių sugrėsminimo priežastis; 3) išnagrinėti Ukrainos vykdomą rusų etninės ir rusakalbių grupių saugumizaciją ir atskleisti esminius bruožus; 4) ištirti Rusijos vykdomą rusų etninės ir rusakalbių grupių saugumizaciją ir atskleisti esminius bruožus; 5) palyginti Ukrainos ir Rusijos vykdomą rusų etninės ir rusakalbių grupių saugumizaciją ir išskirti panašumus ir skirtumus. Duomenų analizei naudojami dokumento analizės, kokybinis turinio analizės ir lyginamasis tyrimo metodai. Ukrainos ir Rusijos vykdoma rusų etninės ir rusakalbių grupių saugumizacijos politika Rusijos ir Ukrainos konflikte buvo tiriama pasitelkus etninių grupių sugrėsminimo tyrimo modelį. Šis modelis pagrįstas horizontalios, iš apačios į viršų nukreiptos ir institucionalizuotos saugumizacijos taikymu šiame konflikte. Ukrainos demografinės ir etninės situacijos analizė atlikta trimis pjūviais - kalbos, regionų ir tapatybės skirtumais. Analizuojant Ukrainos ir Rusijos vykdomą rusų etninės ir rusakalbių grupių saugumizaciją buvo vertinta abipusė saugumizacija, kurios bendras vardiklis išlieka Prezidentas V. Putinas, o referentiniu objektu – rusų etninė mažuma Ukrainoje ir rusų tauta iš esmės. Nepaisant to, galima tvirtinti, jog nei rusų etninei mažumai Ukrainoje, nei rusų tautai apskirtai šio konflikto metu egzistencinės grėsmės pavojus nebuvo kilęs.

Tarptautinis saugumo aplinkos nepastovumas ir nuolatos vykstantys konfliktai daro įtaką valstybėms ir verčia jas peržiūrėti gynybos politiką, pritaikant ją prie naujų iššūkių ir tendencijų. Auganti Rusijos Federacijos agresija prieš kaimynines valstybes ir imperialistinės ambicijos posovietinėje erdvėje, kurios įgyvendinamos naudojant nekonvencines hibridines priemones ir tiesiogines karines, patvirtina, kad dabartinis valdantysis režimas yra pasiruošęs visomis priemonėmis išlaikyti savo įtakoje kaimynines valstybes . 2014 m. Ukrainoje įvykdyta Krymo aneksija bei rytų Ukrainoje Donecko ir Luhansko srityse pradėti kariniai veiksmai, rodė, kad Rusija vis dažniau naudoja tiesioginius karinius veiksmus savo tikslams pasiekti – dominuoti posovietinėje Rytų Europos erdvėje. 2022 m. vasario 24 d. pradėta plataus masto karinė invazija į Ukrainą tik patvirtina, kad siekdama išlaikyti savo įtakoje valstybes, Rusija pasiryžusi ilgalaikėms pasekmėms tarptautinėje politikoje, bei ekonominiams ir žmogiškųjų išteklių nuostoliams. Saugumo aplinkos pokyčiai Rytų Europos regione turi didelę įtaką Lietuvai ir Lenkijai, kadangi šalys turi tiesioginę sieną su Rusija. Lietuva ir Lenkija priklauso NATO kariniam aljansui, todėl atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją regione jau 2016 m. Varšuvoje priimtas bendras aljanso sprendimas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO bataliono kovinę grupę. Po 2016 m. NATO viršūnių susitikimo aljansui grįžtant prie teritorinės gynybos ir Rytų flango gynybos stiprinimo, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra vienas intensyviausių nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Magistro baigiamajame darbe pasitelkiama neorealizmo teorija ir karinės galios modelis. Remiantis šiomis teorinėmis prieigomis, darbe atliekamas Lietuvos ir Lenkijos dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje tyrimas, išskiriant dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. 2022 m. vasario 24 d. pradėtas Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė Rytų Europos šalių saugumo situaciją. Tai suponavo tyrimo problemą – nors Lietuvą ir Lenkiją sieja strateginė partnerystė ir tapatus kylančių grėsmių iš Rusijos suvokimas ir vertinimas, tačiau dvišalio bendradarbiavimo potencialas gynybos srityje dar nėra pilnai išnaudojamas. Darbe keliamas tikslas – išnagrinėti kokiais būdais ir priemonėmis stiprinama Lietuvos ir Lenkijos gynyba bei vystomas dvišalis karinis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, keliami šie darbo uždaviniai: 1. Remiantis neorealizmo teorija ir karinės galios modeliu suformuluoti tyrimo modelį pasirinktai problemai tirt i. 2. Atskleisti kokią grėsmę kelia ir kokį poveikį daro Rusijos karinių grėsmių lygio išaugimas Lietuvos ir Lenkijos saugumui. 3. Išnagrinėti Lietuvos ir Lenkijos karines galias pagal koncepcinį, fizinį ir moralinį komponentus ir nurodyti pokyčius šalių karinėse struktūrose. 4. Išnagrinėti Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą pagal koncepcinį, fizinį ir moralinį komponentus ir išskirti dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Siekiant įgyvendinti darbe iškeltus uždavinius naudojami dokumentų analizės, kokybinis turinio analizės ir SSGG analizės metodai. Įgyvendinus magistro baigiamojo darbo uždavinius ir atlikus tyrimą, galima daryti išvadas, kad Lietuvos ir Lenkijos gynybos politika po 2014 m. Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios yra pakankamai nuosekli. Abiejuose valstybėse akcentuojama savarankiška ir kolektyvinė gynyba bei būtinybę stiprinti nacionalinius pajėgumus, įvardijant NATO kaip pagrindinį kolektyvinės gynybos saugumo garantą. Atlikus dvišalio karinio bendradarbiavimo tyrimą išskirtos šios bendradarbiavimo stiprybės: bendra istorija, tapatūs gynybos politikos prioritetai, tapatus grėsmės suvokimas (Rusija didžiausia grėsmė), geografinė padėtis, abi valstybės priklauso NATO ir ES, bei pabrėžia JAV svarbą regioniniams saugumui užtikrinti. Abi valstybės šiuo metu teikia prioritetą nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimui, didinami gynybos biudžetai, bendras karinis vienetas LITPOLUKRBRIG, tarpvalstybinis susitarimas dėl Suvalkų koridoriaus gynybos, tarptautiniam NATO Šiaurės Rytų divizijos štabui priskirtos Lietuvos ir Lenkijos brigados, bendri šalių valstybinių institucijų ir vadovų posėdžiai ir susitikimai. Šios silpnybės: tautinių mažumų problematika, valstybių tarpusavio bendradarbiavimą daugiau lemia išoriniai veiksniai, skirtingi politiniai ir ekonominiai potencialai, Lenkijos politinis elitas mažiau vertina abiejų šalių partnerystę ir teikia jai mažesnę svarbą. Šios galimybės: glaudesnis bendradarbiavimas ginkluotės įsigijimų srityje, aktyvesnis bendradarbiavimas regioniniuose formatuose (Rytų partnerystės programa, Trijų jūrų iniciatyva, Bukarešto devintukas, Liublino trikampis), intensyvesnis karinių pajėgų dalyvavimas bendruose mokymuose ir pratybose abiejų šalių teritorijose. Šios grėsmės: Rusija gali išnaudoti tautinių mažumų klausimą, kurstant nesantaiką ir konfliktus tarp valstybių.

Darbe nagrinėjamos vaikų antsvorio ir nutukimo priežastys bei PSO teikiamos rekomendacijos dėl vaikų antsvorio ir nutukimo. Toliau atliekama Lietuvos moksleivių antsvorio ir nutukimo situacijos analizė ir atskleidžiamos PSO strategijos rekomendacijų įgyvendinimo būdai, nagrinėjant moksleivių antsvorio ir nutukimo mažinimo prevencijos programas. Trečiame skyriuje koncentruojamasi į empirinę tyrimo dalį – analizuojamos informantų įžvalgos dėl vaikų antsvorio ir nutukimo priežasčių ir mažinimo politikos įgyvendinimas Lietuvos mokyklose, taikant PSO rekomendacijas, išsikariant neigiamus ir teigiamus rekomendacijų bruožus.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas karas prieš narkotikų kartelius Meksikoje, siekiant nustatyti, kaip jis koreliuoja su naujųjų ir hibridinių karų teorijose išskiriamais požymiais, pateikiamas esminių grėsmių visuomenei ir valstybei vertinimas. Pirmoje darbo dalyje suformuluojamas teorinis tyrimo pagrindas. Antroje dalyje atskleidžiama narkotikų prekybos Meksikoje genezė ir raida, pagrindiniai Meksikos narkotikų karo etapai, aptariami pagrindiniai narkotikų karteliai. Trečiojoje dalyje pristatomi atlikto karo prieš narkotikų kartelius Meksikoje tyrimo rezultatai, atskleidžiant narkotikų karo veikėjų bruožus, kartelių veikimo metodus, finansavimo būdus bei įtaką šalies vidaus politikai, pateikiamas narkotikų kartelių keliamų esminių grėsmių visuomenei ir valstybei vertinimas.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas JAV požiūris į Kinijos galią ir atskleista galima grėsmė Pietryčių Azijos regiono šalims bei JAV nacionaliniams interesams. Pirmoje darbo dalyje analizuojama valstybės galios ir grėsmės kaip galios asimetrijos teorija, kuri šiame darbe naudojama kaip teorinė prieiga Kinijos galiai JAV diskurse tirti. Antroje dalyje nagrinėjamas Kinijos galios diskursas JAV, o gauti duomenys palyginami.