Vasiliauskaitė, Deimantė

Magistro baigiamajame darbe, atlikus mokslinės literatūros analizę ir atrinkus makroekonominius veiksnius, pinigų politikos priemones, sukurtas koncepcinis modelis, kurį pritaikius sudaryti Lietuvos ir euro zonos (bendrai 19 valstybių) 1, 5 ir 10 m. vyriausybių vertybinių popierių pajamingumo vertinimo modeliai. Pirmame skyriuje atliekama vyriausybių vertybinių popierių pajamingumo vertinimo teorinė analizė. Antrame skyriuje pateikiamas vyriausybių vertybinių popierių pajamingumo vertinimo koncepcinis modelis, aprašomi tyrimui pasirinkti makroekonominiai rodikliai, pinigų politikos instrumentai ir tyrimo metodai. Trečiame skyriuje, pateikiami sukurti Lietuvos ir euro zonos (bendrai 19 valstybių) vyriausybių 1, 5 ir 10 metų trukmės vertybinių popierių pajamingumo vertinimo modeliai. Sudarytų modelių pagrindu atliekamos prognozės 2015 metams, gauti rezultatai palyginami su faktiniais duomenimis.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota investicinio portfelio formavimo ir valdymo teoriniai aspektai, optimalaus portfelio samprata. Naudojantis mokslinėje literatūroje pateiktais portfelio optimizavimo metodais buvo sukonstruoti optimalūs portfeliai pagal Europos šalių indeksus ir įvertinti šių portfelių rezultatai konstravimo ir investavimo laikotarpiais. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu nagrinėjama investicinio portfelio formavimo ir valdymo principai. Taip pat nagrinėjama optimalaus portfelio samprata. Antroje darbo dalyje nagrinėjama investicinio portfelio skaitinės charakteristikos ir optimizavimo metodai. Trečioje darbo dalyje suformuojami optimalūs investiciniai portfeliai pagal Europos šalių indeksus, vertinami portfelių rezultatai konstravimo ir investavimo laikotarpiais. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai.

The aim of the thesis is to empirically examine volatility clustering over three major markets: United States, United Kingdom and China. The thesis aims to investigate how macroeconomic factors influence stock market volatility and tries to prove linkages of inter-dependency between financial markets. Using the MV-GARCH thesis identifies how strongly major financial markets are connected and how local economic situation is influencing other markets. The findings of this thesis show that during 2008 financial crisis and later during European debt crisis as well as Chinas financial market turmoil, markets had different effects on volatility. Finally, thesis shows that volatility clustering does not have persistency over all periods and certain events did not trigger volatility transmission over to other financial markets until certain level.

Darbas skirtas nustatyti obligacijų portfelio rizikos valdymo priemonių taikymo galimybes žemų palūkanų aplinkoje. Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš įvado ir trijų dalių. Pirmoje darbo dalyje pateikiama obligacijų portfelio rizikos valdymo teorija, nagrinėjamos rizikos vertinimo ir valdymo koncepcijos, pristatomi klasikiniai ir modernūs obligacijų portfelio rizikos vertinimo ir valdymo metodai. Antroje magistro baigiamojo darbo dalyje nurodoma obligacijų portfelio rizikos valdymo tyrimo metodologija, pristatomi moksliniuose tyrimuose naudoti obligacijų portfelio rizikos vertinimo ir valdymo metodai, taip pat, pateikiama obligacijų portfelio rizikos valdymo tyrimo eiga. Trečiojoje darbo dalyje identifikuojamos obligacijų portfelio rizikos valdymo priemonės, taikomi klasikiniai ir modernūs metodai skirti įvertini obligacijų portfelio riziką, taip pat, taikomi modernūs obligacijų portfelio rizikos valdymo metodai. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

Magistro baigiamajame darbe, atlikus ES atsako skolų krizei teorinę analizę, parengiamas ES atsako skolų krizei veiksmingumo vertinimo modelis bei jį pritaikius nustatoma, ar ES atsakas skolų krizei yra veiksmingas. Pirmame skyriuje atliekama ES atsako skolų krizei teorinė analizė. Antrame skyriuje parengiamas ES atsako skolų krizei veiksmingumo vertinimo modelis bei pagrindžiama pasirinkta tyrimo metodologija. Trečiame skyriuje atliekamos koreliacinės ir statistinių rodiklių analizės, nustatančios šalis, turinčias didžiausią įtaką ES skolai. Taip pat nustatomi veiksniai, turintys reikšmingiausią poveikį probleminių šalių skoloms, sukuriami tiesinės daugialypės regresijos modeliai, leidžiantys atlikti prognozes sukurtais scenarijais. Pritaikius O. O. Zamkov matematinį modelį, nustatomas Europos Sąjungos atsako skolų krizei veiksmingumas.