Žitkienė, Rima

Magistro baigiamajame darbe atlikta Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarptautinės prekybos 2011-2020 m. pokyčių analizė, siekiant nustatyti kas lemia šių šalių tarptautinės prekybos kitimo tendencijas. Pirmojoje darbo dalyje atliekama mokslinės literatūros analizė, išskiriami pagrindiniai veiksniai lemiantys tarptautinės prekybos srautų apimtis, struktūrą bei kryptis. Įvardijami pagrindiniai tarptautinės prekybos reglamentavimo ir reguliavimo ypatumai. Antrojoje darbo dalyje pateikiami būdai, kuriais tiriamojoje dalyje apskaičiuojami Lietuvos, Latvijos ir Estijos 2011-2020 m. tarptautinės prekybos pokyčiai. Trečiojoje darbo dalyje lyginami minėtųjų šalių tarptautinės prekybos rodikliai, analizuojama prekybos struktūra ir apimtys pagal tarptautinėje prekyboje dalyvaujančias prekių grupes ir jų kryptis bei identifikuojamos priežastys lėmusios 2011-2020 m. tarptautinės prekybos pokyčius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados.

Disertacijose išspręsta iškelta tyrimo problema – nustatyta, kokios yra paslaugų išorveiklos paskatų teorinės prielaidos ir kaip jos paveikia įmonių paslaugų teikimą ir skatina tinklaveiką. Pirmoje disertacijos dalyje, analizuota išorveiklos sampratos raida, apibrėžties paslaugose problematika, nagrinėtos mokslinės teorijos, grindžiančios išorveiklos reiškinį ir išorveiklos paslaugų įmonių tinkluose teoriniai aspektai. Atskleistos išorveiklos ir paslaugų įmonių transformacijos į tinklus sąsajos, įvairiapusiškai nagrinėtos išorveiklos plėtros paskatos bei jų poveikis paslaugų įmonėms. Išanalizuoti išorveiklos proceso modeliai ir sudarytas bei pagrįstas teorinis modelis. Antroje disertacijos dalyje analizuoti moksliniai ir statistiniai tyrimai susiję su išorveikla, jos tarporganizaciniais ryšiais bei vertintos tyrimuose taikytos metodikos ir instrumentai. Įvertinus ankstesnių tyrimų kryptis, sudaryta išorveiklos poveikio paslaugų įmonių tinklaveikai empirinio tyrimo metodologija. Trečioje disertacijos dalyje vertinti paslaugų sektoriaus pokyčiai ir išorveiklos pasitelkimo paslaugų įmonėse paskatos. Pristatyti išorveiklos paskatų paslaugų įmonių tinkluose tyrimo rezultatai. Rezultatai apibendrinti ir pateiktos įžvalgos. Disertaciją užbaigia išvados ir tolesnių tyrimų kryptys, literatūros sąrašas, priedai.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas išmaniųjų technologijų poveikis įmonių teikiamoms paslaugoms. Pirmajame skyriuje nagrinėjama išmaniųjų technologijų taikymo logistikos įmonėse teoriniai aspektai, pateikiama išmaniųjų technologijų medžiaga teoriniu aspektu, paremta Lietuvos ir užsienio mokslinių šaltinių duomenimis. Antrame darbo skyriuje parengta tyrimo metodologija bei pristatomi empirinio tyrimo etapai, kuriais remiantis atliekama magistro baigiamojo darbo analitinė dalis. Trečiame darbo skyriuje remiantis statistinių duomenų analize, empirinio tyrimo rezultatais identifikuojami išmaniųjų technologijų veiksniai kurie yra naudingi logistikos įmonei teikiant paslaugas.

Magistro baigiamajame darbe susipažinau su pagrindiniais internetinės rinkodaros teorijos aspektais atskleidžiant socialinių tinklų rinkodaros pagrindinius elementus. Išanalizuoti elektroninio verslo modeliai, socialinių tinklų naudos verslui, pagrindinės rinkodaros efektyvumo matavimo rodiklius bei pateikti poveikio matavimo rodikliai. Išanalizavus socialinių tinklus, bei jų naudojimą TOP10 įmonių Lietuvoje, atlikus kokybinį ekspertų tyrimą buvo pateikti socialinių tinklų rinkodaros poveikio vertinimo rodikliai, vertinimo svarba ir socialinių tinklų privalumai, sukurtas socialinių tinklų poveikio įmonių internetinei rinkodarai modelis. Pirmoje baigiamojo darbo dalyje apžvelgiami pagrindiniai internetinės rinkodaros teorijos aspektai atskleidžiant internetinės rinkodaros pagrindinius elementus, aprašomi elektroninio verslo modeliai, socialinių tinklų naudos verslui, pagrindinės rinkodaros efektyvumo matavimo rodiklius bei poveikio matavimo rodikliai. Antroje dalyje, yra plačiai išnagrinėti socialiniai tinklai: LinkedIn, Facebook, Instagram, Twitter, jų panaudojimo būdai įmonių socialinių tinklų rinkodaroje, bei išanalizuota TOP10, 2019 Lietuvos įmonių socialinių tinklų paskyros. Trečioje dalyje yra nagrinėjami tyrimo organizavimo aspektai, bei aprašomi anketos klausimai, bei taip kaip respondentai atsakė į nagrinėjamą temą. Taipogi, pateiktas darbo autoriaus teorinis socialinių tinklų rinkodaros priemonių poveikio didinimo modelis. Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kurie gali būti naudojami kaip gairės įmonių socialinių tinklų rinkodaros poveikio didinimui.

The dissertation has solved the raised research problem – the factors influencing the level of an organization‘s agility have been identified and it has been determined how to evaluate the level of agility in high-growth companies. The first part of the dissertation carries out the analysis of the scientific literature, examines theoretical concepts of companies’ agility, and a companies’ agility level evaluation model is proposed. The second part raises three hypotheses and offers the methodology to test them. The third part of the dissertation tests the three hypotheses using the proposed methodology and, based on the calculations carried out, it is concluded that all three hypotheses were verified. The dissertation is finalised with conclusions as well as the directions for further research, reference and appendix.

Magistro baigiamajame darbe įvertinus aplinkos veiksnius, turinčius poveikį krovinių gabenimo paslaugas autotransportu į Europos šalis 2007 – 2017 m., numatyti krovinių gabenimo autransportu Europos šalyse paslaugų optimizavimo galimybes. Rengiant darbą susidurta siekta išsiaiškinti, kokie aplinkos veiksniai Europos šalyse įtakoja krovinių gabenimo paslaugas? Pirmame skyriuje atlikta mokslinės literatūros analizė analizuojama tema, pateikiama logistikos paslaugų samprata ir klasifikavimo sistema, krovinių gabenimo paslaugų samprata ir krovinių gabenimo paslaugų teikimo ypatumai. Nagrinėjami reikalavimai krovinių gabenimui autotransportu. Atskleidžiamas aplinkos veiksnių poveikis krovinių gabenimo paslaugoms autotransportu. Antrame skyriuje aprašoma veiksnių poveikio krovinių gabenimo paslaugoms autotransportu į Europos šalis vertinimo metodologija, nurodomi tyrimo tikslai, uždaviniai, naudojami metodai. Trečiame skyriuje pateikiamas krovinių gabenimo paslaugų autotransportu į Europos šalis vertinimas. Išvadose padarytas apibendrinimas ir pateikti siūlymai. Pristatoma UAB „Iksfera“ veikla. Atliekamas krovinių gabenimo paslaugų autotransportu Europos šalyse vertinimas UAB „Iksfera“. Pateikiama standartizuoto interviu rezultatų analizė. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir naudotos literatūros sąrašas.

Magistro baigiamajame darbe atliktas Lietuvos užsienio prekybos plėtrai palankių veiksnių vertinimas. Identifikuoti užsienio prekybos apimtims įtaką darantys veiksniai bei pateikti siūlymai, kaip galėtų būti gerinama Lietuvos užsienio prekybos plėtra. Pirmoje darbo dalyje atliekama mokslinės literatūros analizė skiriant dėmesį užsienio prekybos veiksniams: analizuojami globalizacijos, internacionalizacijos ir integracijos proceso veiksniai, nagrinėjamos tarptautinio verslo aplinkos ir jų poveikis užsienio prekybai, išskiriami užsienio prekybos plėtrai svarbūs pavieniai veiksniai, nagrinėjama užsienio prekybos politika ir skatinimo priemonės. Antroje darbo dalyje atliekama susijusių su užsienio prekybos vertinimu modelių apžvalga, remiantis modeliais ir mokslinėje literatūroje minimų užsienio prekybos veiksnių analize sudaromas šalies užsienio prekybos plėtrai palankių veiksnių vertinimo modelis, taip pat, pateikiama ir pagrindžiama empirinio tyrimo metodologinė dalis, kurioje aprašomi tyrimo metodai ir organizavimo procesas. Trečioje darbo dalyje pateikiamas Lietuvos užsienio prekybos pokyčių 2004 - 2014 m. laikotarpyje vertinimas bei ekspertinio vertinimo rezultatai. Ekspertiniu vertinimu nustatytos pagrindinės kliūtys užsienio prekybos konkurencingumui bei įvertinta užsienio prekybos veiksnių įtaką Lietuvos užsienio prekybos apimtims, nustatytas eksporto skatinimo priemonių efektyvumas, valstybės sektorių įtaka užsienio prekybos veiksnių grupėms. Patikrintas ekspertų vertinimų suderinamumas, apskaičiuojant Kendall konkordancijos koeficientus. Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados ir siūlymai kaip gerinti šalies užsienio prekybos plėtrą.

Disertacijoje išnagrinėta iškelta tyrimo problema – kaip įvertinti mažmeninės prekybos internacionalizacijos proceso poveikį vartotojų nuostatoms. Pirmojoje disertacijos dalyje nagrinėjamos mažmeninės prekybos internacionalizacijos teorijos ir proceso konceptai, jų pokyčiai ir sąveika su vartotojų nuostatomis. Teoriškai pagrindžiamos netiesioginio ir tiesioginio poveikio veiksnių grupės ir jų elementai. Antrojoje disertacijos dalyje apibendrinami mažmeninės prekybos internacionalizacijos proceso tyrimai ir pateikiamas poveikio vartotojų nuostatoms kompleksinio vertinimo modelis bei metodologija. Trečiojoje disertacijos dalyje apibendrinami ekspertų apklausos ir empirinio tyrimo rezultatai, taikant mažmeninės prekybos internacionalizacijos proceso poveikio vartotojų nuostatoms kompleksinio vertinimo modelį. Disertaciją užbaigia išvados ir rekomendacijos, tolesnių tyrimų krytys, literatūros sąrašas, priedai.

Magistro baigiamajame darbe vertinama Europos žuvininkystės fondo teikiama finansinė parama Lietuvos akvakultūros sektoriui. Pateikiami pagrindiniai kiekybiniai akvakultūros sektoriaus įgyvendinimo rodikliai, apskaičiuojamas jų pasiekimo laipsnis. Kompleksiškai įvertinamas lėšų panaudojimo efektyvumas ir nauda akvakultūros sektoriui, iškeliamos pagrindinės problemos ir pateikiami galimi sprendimo būdai. Pirmojoje darbo dalyje pateikiami teoriniai temos aspektai, iškeliama efektyvaus lėšų panaudojimo ir kitos akvakultūros sektoriaus problemos, įvertintos sektorių reglamentuojančios politikos. Antroje dalyje nagrinėjama Europos žuvininkystės fondo veikla, įvertinama jo ir akvakultūros krypties svarba nacionaliniu ir globaliniu aspektais. Trečioje darbo dalyje atliekamas finansinės paramos akvakultūros sektoriui efektyvumo vertinimas, remiantis statistiniais duomenimis atliekama kiekybinių rodiklių koreliacinė analizė. Kokybinių interviu metu apklausus ekspertus atliekamas kompleksinis akvakultūrai panaudotų paramos lėšų efektyvumo ir naudos vertinimas, išanalizuojamos problemos, pateikiant pasiūlymus 2014 – 2020 m. paramos periodui. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos nagrinėjama tema.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos priemonės, naudojamos marketingo komunikacijoje bei jų patrauklumas gyvybės mokslų sektoriaus vartotojams Lietuvoje, atliekant ekspertų, dirbančių su vartotojais, interviu ir gyvybės mokslo sektoriaus vartotojų anketinę apklausą. Darbe taip pat nagrinėjamos Lietuvoje ir užsienyje kituose sektoriuose naudojamos marketingo komunikacijos priemonės. Pirmoje dalyje apžvelgiama marketingo komunikacijos samprata ir procesas, šiuolaikinės komunikavimo priemonės ir informacinių technologijų sprendimai. Antroje darbo dalyje apžvelgiamas ES komunikacijos reglamentavimas, komunikacijai naudojamos priemonės. Trečiojoje dalyje pateikiami užsienio ir Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai apie marketingo komunikacijos priemones, apžvelgiamas Lietuvos gyvybės mokslų sektorius. Šioje dalyje taip pat pateikiami susisteminti marketingo komunikacijos priemonių empirinio tyrimo duomenys ir rezultatai. Išvadose ir rekomendacijose įvardijamos daugiausiai naudojamos marketingo komunikacijos priemonės gyvybės mokslų sektoriuje, galimybės ir rekomendacijos priemonių tobulinimui.