Pukanasytė, Indrė

„Lyginamoji konstitucinė teisė“ – pirmasis Lietuvoje vadovėlis, kuriame valstybių konstitucinė teisė nagrinėjama lyginant svarbiausius konstitucinės teisės institutus ir konstitucinių sistemų ypatybes. Vadovėlį parengė Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės ir kitų institutų, taip pat kitose institucijose dirbantys Lietuvos teisės mokslininkai. Jis skirtas visų pirma aukštųjų mokyklų teisės fakultetų studentams, bet bus naudingas ir studijuojantiems politologiją, istoriją, kitus visuomenės mokslus, taip pat suteiks naudingų žinių visiems, kas domisi užsienio valstybių konstitucijomis, konstitucionalizmo raida pasaulio valstybėse.

1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) expressis verbis nustatyti keturi Seimo, Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimų teisės principai: visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė ir slaptas balsavimas, kurių turinys Konstitucijos tekste nėra atskleistas. Oficialiai aiškinti Konstitucijos nuostatas, atskleisti jų tikrąjį turinį ir prasmę turi teisę tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), todėl siekiant nustatyti, kokie rinkimų teisės principai yra įtvirtinti Konstitucijoje, koks jų turinys, būtina analizuoti ne tik Konstitucijos tekstą, bet ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Atsižvelgiant į tai straipsnyje analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencija rinkimų teisės principų aspektu. Aiškinamasi, ar Konstitucijoje yra įtvirtinti tik visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės ir slapto balsavimo principai, kokia yra konstitucinių rinkimų teisės principų samprata ir reikšmė.

Rinkimai yra atsakingas politinis procesas, kurio metu yra formuojamos politinės atstovaujamosios institucijos, t. y. institucijos, kurių priimami sprendimai turi lemiamą reikšmę valstybės ir visuomenės gyvenimui, todėl svarbu, kad šis procesas būtų grindžiamas Konstitucija. Straipsnyje analizuojama, ar rinkimų proceso metu, kuris prasideda paskelbus rinkimų datą, turi būti užtikrinamas tokiems rinkimams taikomo teisinio reguliavimo stabilumas, kokie konstituciniai principai suponuoja tokio stabilumo poreikį. Straipsnyje taip pat nagrinėjama, kokia Lietuvoje susiklostė įstatymų leidybos praktika keičiant rinkimų teisinį reguliavimą rinkimų, vykusių nuo 2004 metų, proceso metu.