Gutauskaitė, Emilija

Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip tarpukario Lietuvoje formavosi administracinės teisės mokslas. Aptariama M. Römerio monografija Administracinis teismas ir veikalas Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose. Lietuvoje M. Römeris buvo administracinės teisės pradininkas. Vis dėlto iki pat 1939 m. Lietuvoje nebuvo apibrėžta administracinės teisės sąvoka. 1935 m. pasirodė studento parengtas konspektas pagal profesoriaus V. Biržiškos studentams skaitytas paskaitas. Šiame konspekte buvo užsiminta apie administracinės teisės sritis. 1937 m. pasirodė dar vienas konspektas parengtas studento pagal profesoriaus V. Biržiškos studentams skaitytų paskaitų programą. Šiuose konspektuose siekta pirmą kartą Lietuvoje apibrėžti administracinę teisę ir suvokti administracinės teisės galiojimo ribas. 1939 m. privačia iniciatyva buvo išleista studento Petro Vilučio sudaryta knyga Administracinė teisė. Bendroji dalis. Ši knyga tarpukario Lietuvoje buvo vienas iš išsamiausių rašytinių šaltinių apie administracinę teisę.

Straipsnyje apžvelgiama šiuolaikinė Lenkijos Respublikos Administracinių procedūrų kodekso struktūra, apibrėžiama, kad Kodeksas yra sudarytas iš dešimt dalių, kai kurios suskirstytos į skyrius, o antra dalis suskirstyta į poskyrius. Taip pat analizuojamas administracinės procedūros apibrėžimas, nurodoma, kad administracinė procedūra yra pats fundamentaliausias ir pats svarbiausias institutas santykyje tarp asmenų ir viešosios administracijos. Be to, aptariamos administracinių procedūrų stadijos, t. y. pradžios stadija, tyrimo stadija, administracinio sprendimo priėmimo stadija, administracinio sprendimo trūkumų šalinimo stadija, administracinio sprendimo apskundimo stadija, administracinio sprendimo vykdymo stadija, sprendimo peržiūros stadija, procedūros atnaujinimo stadija ir naujo sprendimo priėmimo stadija. Šios stadijos išplaukia iš Lenkijos Kodekse įtvirtintų nuostatų ir yra labai svarbios, nes žingsnis po žingsnio atskleidžia viešojo administravimo procesus. Analizuojant Kodekso normas, remiantis administracinės teisės doktrina, nustatyta, kad Lenkijos mokslininkų darbuose stokojama aiškių administracinių procedūrų stadijų tyrimų, apsiribojama tik išsamia vienos iš stadijų analize.

Straipsnyje siekiama atskleisti autorių sukurtų muzikos kūrinių viešo paskelbimo ypatumus analizuojant teorinius aspektus, susijusią teismų praktiką ir atskleidžiant konkretų Lietuvoje įvykusį atvejį. Pirmame skyriuje pateikiama viešumo samprata, taip pat paaiškinama, kad atlikėjų ir autorių turtinių teisių grupės skiriasi. Straipsnyje aptariamas atlikėjų turtinių teisių reguliavimas ir asmeninių neturtinių atlikėjų teisių apsauga, nagrinėjamas įtvirtinimo nacionalinės teisės aktuose klausimas. Straipsnyje gvildenami kai kurie viešo paskelbimo praktiniai aspektai, pateikiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Konkrečiai gilinamasi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kaip teismas atriboja kūrinio viešo atlikimo ir kūrinio atgaminimo sąvokas. Aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai apie tai, kad tiek viešo atlikimo teisė, tiek viešo paskelbimo teisė yra išimtinė ir savaime turtinė. Trečiame skyriuje nagrinėjamas dainų autorių teisių įgyvendinimo klausimas – Lietuvos Respublikoje vykusio „Didžiojo Šeimos gynimo maršo“ atvejis, kuris atskleidžia dainų autorių teisių į jų kūrybą probleminius aspektus. Tiriama, ar autoriams priklauso teisė į atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar renginys mokamas, ar nemokamas.