Neniškė, Inga

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant žalos atlyginimo klausimus vis dažniau nustatoma ir nukentėjusiojo asmens veiksmų įtaka žalos atsiradimui, ir į tai, kad Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje rizikos prisiėmimas ir nukentėjusiojo kaltė, kaip pagrindai šalinantys deliktinę atsakomybę, yra itin negausiai išnagrinėti, šiuo baigiamuoju darbu siekiama atskleisti šių pagrindų sampratą, jų tarpusavio santykį ir taikymo praktikoje ypatumus. Išnagrinėjus Lietuvos ir užsienio teisės doktriną, teisės aktus bei teismų praktiką, buvo pateikta rizikos prisiėmimo ir nukentėjusiojo kaltės, kaip pagrindų, šalinančių deliktinę atsakomybę, samprata ir jų taikymo praktikoje ypatumai. Taip pat nustatyta, kad siekiant taikyti rizikos prisiėmimo pagrindą būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusysis turėjo informacijos apie galimą žalos atsiradimą ir ar sąmoningai ir savanoriškai sutiko prisiimti šios žalos atsiradimo riziką. Tuo tarpu nukentėjusiojo kaltės atveju, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir ar šios pareigos pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusia žala. Analizuojant ankščiau minėtus šaltinius, buvo nustatyta, kad taikant rizikos prisiėmimo pagrindą, deliktinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui nėra taikoma, o taikant nukentėjusiojo kaltės pagrindą – žalą padaręs asmuo yra visiškai arba iš dalies atleidžiamas nuo deliktinės atsakomybės taikymo. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo asmens kaltė ir rizikos prisiėmimas yra savarankiški deliktinę atsakomybę šalinantys pagrindai, turintys kiekvienam jų būdingas taikymo sąlygas bei lemiantys skirtingas pasekmes.