Biveinis, Petras

The interethnic and intercultural dialogue should be cultivated through education and a deeper understanding of cultural life of ethnic minorities, particularly emphasising the crimes of holocaust and mass terror carried out by totalitarian regimes, and explaining the complex problems of Lithuania’s history and relationships with the neighbouring countries.

The relationship with Lithuanian Poles was complicated by the emotional treatment of historical past, the temerarious point, that they are Lithuanians with polish manners; the relationship with Lithuanian Poles was complicated by a quite frequent harassment concerning the events of Soviet times, which aroused psychological experiences. The mythologized human consciousnesses, the immature political culture (objective justification of phenomenon) were increasing the international tension. Tragic January events increased the foreign-boms' approval to the objectives of Lithuanians. In the pending period of national relationship the perception of problems was concurrent from general political and social-economical process. The complex altitude to the period of post-communistic transformations helps to fathom out the topicalities. After the failure of August putsch, the development of national relationship was largely determined by reforms, social-economical alterations, also the artificial increase of tension in society; relationship between Lithuanians and Jews, manifestation of anti-Semitism. Integration of Lithuanian Republic into the community of global nations, the admission of Constitution and other law certificates presumed the stabilization of national relationship.

Komunistinės sistemos griūtis ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas buvo glaudžiai susiję, nors ir nevienareikšmiai politiniai procesai. Pokomunistinė transformacija 1992-1996 m. į valdžios olimpą grąžino buvusius komunistus, pasivadinusius LDDP. Kontroliuodami Seimą ir Vyriausybę, jie įgyvendino atitinkamą reformų strategiją, tačiau neadekvačiai ją derino su bendraisiais visuomenės ir diferencijuotais atskirų socialinių sluoksnių interesais. Dėl to viešojoje politikoje išryškėjo neigiamos tendencijos, kurios atvedė prie logiškų ir neišvengiamų valdančiojo elito permainų. Politinės „kairės“ ir „dešinės“ jėgų amplitudė to meto Lietuvoje buvo ypač ryški, todėl jos tyrimai gali atverti naujų įžvalgų, bent iš dalies koreguojančių įprastus požiūrius.

Posovietinėje erdvėje atsikūrusios ar naujai įsikūrusios valstybės sunkiai vaduojasi iš komunistinio paveldo dėl daugelio priežasčių. Ne visos epochos iššūkį - rinkos ekonomiką, demokratines politines institucijas, teisinę visuomenę - sutinka potencialiai pasiruošusios...

Pranešime akcentuojama mintis, kad Čekija, Lietuva ir kitos Europos šalys sukaupė reikšmingą patyrimą organizuojant neprievartinį pasipriešinimą okupantams...

TSRS vadovybei paskelbus ištikimybę teisei ir teisinės valstybės idėjai susidarė idėjinės teisinės prielaidos grįžti prie teisės kaip visuotinės vertybės, pripažinti prigimtinę teisę ir jos viršenybę pozityviosios teisės (taip pat ir sovietinės) atžvilgiu. Lietuvių tauta įgijo galimybę remtis tautų prigimtine teise į laisvę ir nepriklausomybę ir skelbti, kad pozityvioji teisė, neigianti šią tautų teisę, nėra teisė ir apskritai negalioja. Tai buvo ideologinės ir teisinės prielaidos Lietuvoje kurtis nepriklausomybės sąjūdžiui, jam legalizuoti ir sulaukti žmonių pritarimo. Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kaip konkrečiai istoriškai buvo pasinaudota šia teisinės valstybės idėjos "paslauga" lietuvių tautai atkuriant valstybinę nepriklausomybę.

Straipsnyje analizuojama LSSR milicijos kriminalinės paieškos ir kitų tarnybų veikla aiškinant kriminalinius nusikaltimus. Autorius mėgina parodyti milicijos darbą, jo formų ir metodų kaitą stalinizmo, chruščiovizmo, brežnevizmo metais, aptarti milicijos veiklos problemas gorbačioviškos "perestroikos" laikotarpiu. Straipsnyje bandoma apibūdinti milicijos veiklos teigiamą patirtį. Drauge autorius parodo, kad organizacinis darbas, tobulinant kriminalinės paieškos tarnybos veiklą, buvo formalizuotas, milicijos veikloje stipriai reiškėsi nusikaltimų slėpimo praktika, nemotyvuotas atsisakymas kelti baudžiamąsias bylas. Milicijai nepavyko, išskyrus kai kuriuos laikotarpius, užkirsti kelią nusikaltimų augimui.

The article deals with discrepant activities of the Soviet militia in post-war period. Militia, as a part of repressive structures, fought against armedand other forms of resistance to ruling power...

The activities of transport militia are being analysed in the paper on the basis of the remained archives document...