Mackevičius, Tomas

This article explores programme work with persons enlisted in correctional inspection (Probation services) lists. The article assesses the impact of social work by the correctional inspections (probation services) for offenders, the effectiveness of the implementation of social rehabilitation and social integration programmes, social rehabilitation and social integration programme content. The article shows that the lack of social integration and rehabilitation programme quality leads to inefficiency of social work with offenders, since these programmes are educational in nature, offenders aren’t motivated to change their antisocial behaviour, in order to achieve their life goals in lawful ways and means as well as the fact that these programmes are the same for all offenders, although the social needs of offenders are usually different. Advanced foreign experience in social work with offenders is separately disclosed, as well as international instruments related to the provision of alternatives to detention in programme work with offenders. The article also discusses the correction inspections (probation services) carrying out the programme work principles, their importance and the effectiveness of the implementation of alternatives to imprisonment. This article provides guidelines for rehabilitation and social integration of programme content, development of implementation, and the importance of community involvement in this process

Straipsnyje nagrinėjamos nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programos, vykdomos pataisos inspekcijų. Vertinamas socialinio darbo su nuteistaisiais, esančiais pataisos inspekcijų įskaitose, veiksmingumas, įgyvendinant socialinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programas, socialinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programų turinys. Straipsnyje atskleidžiama, kad socialinio darbo su nuteistaisiais neveiksmingumą lemia nepakankama socialinės reabilitacijos ir integracijos programų, kurias vykdo pataisos inspekcijos, kokybė, kadangi šios programos yra šviečiamojo (pažintinio) pobūdžio, nuteistieji neskatinami keisti asocialų elgesį, siekti savo gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, taip pat tai, kad šios programos taikomos vienodai visiems nuteistiesiems, nors nuteistųjų socialiniai poreikiai paprastai skiriasi. Atskleidžiama atskirų užsienio valstybių pažangi patirtis socialinio darbo su nuteistaisiais srityje, užsienio valstybėse taikomos nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos ir jų efektyvumas pakartotinio nusikalstamumo prevencijos srityje, taip pat tarptautinių dokumentų, susijusių su alternatyvomis laisvės atėmimui, nuostatos dėl socialinio-reabilitacinio darbo su nuteistaisiais. Taip pat straipsnyje nacionaliniu ir tarptautiniu kontekstu nagrinėjamas bendruomenės vaidmuo nuteistųjų socialinėje reabilitacijoje. Pateikiamos gairės dėl socialinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programų turinio ir įgyvendinimo tobulinimo bei bendruomenės įtraukimo į šį procesą svarbos.

Šiame straipsnyje siekiant atskleisti ir įvertinti probacijos terminą, turinį ir pateikti probacijos sąvoką, kuri atitiktų nacionalinį kontekstą, nagrinėjami atskirų laikotarpių politinės bei ekonominės padėties ir filosofinės bei teisinės minties pokyčiai kai kuriose pažangiose užsienio valstybėse, kurie lėmė šių šalių bausmių sistemos humanizavimą ir probacijos atsiradimą bei raidą. Straipsnyje probacijos terminas nagrinėjamas kaip savarankiška kriminalinė bausmė, kaip atskirų baudžiamosios ar penitencinės (bausmių vykdymo) teisės institutų įgyvendinimas, kaip alternatyvų laisvės atėmimui realizacija, kaip atitinkamų bausmių vykdymo institucijų veikla, ar net kaip įvairių socialinių-pedagoginių priemonių taikymas baudžiamojoje justicijoje. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuolaikinis mokslas ir pažangi užsienio valstybių praktika suponavo gana didelę probacijos termino įvairovę. Straipsnyje pateikiama probacijos sąvoka, kuri atitiktų nacionalinį kontekstą, tarptautinius teisės aktus bei nepaliktų už kuriamos probacijos sistemos ribų kitų pažangių alternatyvų laisvės atėmimui.

Šiame straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įteisintas institutas – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, kaip alternatyva laisvės atėmimui. Straipsnyje, nesigilinant į šio instituto formavimosi raidą, siekiama apžvelgti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų turinį, išanalizuoti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto įgyvendinimo problemas ir pasiūlyti priemones joms pašalinti, palyginti, ar Lietuvos teisinis lygtinio paleidimo reguliavimas atitinka pagrindinių tarptautinių dokumentų, susijusių su alternatyvomis laisvės atėmimo bausmei, nuostatas, taip pat palyginti nacionalinę bei užsienio valstybių patirtį, įgyvendinant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų institutą. Palyginti tai su Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau – JTO) standartinėmis minimaliomis su laisvės atėmimu nesusijusių priemonių taisyklėmis (Tokijo taisyklėmis), Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl paleidimo iš kalėjimo“, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. (87) 20 „Dėl socialinės reakcijos į nepilnamečių nusikalstamumą“, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos bendruomenės sankcijų ir priemonių taisyklių“, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. R (99) 22 „Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo“, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2000) 22 „Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“. Straipsnyje pateikiamos gairės dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto teisinio reguliavimo ir nuteistųjų resocializacijos tobulinimo.

In this article there is analysed an independent criminal punishment – public works, which was determined by the Criminal Code and the Punishment Enforcement Code of the Republic of Lithuania as alternative punishment to freedom deprivation punishment. Without looking into the process of historical development, it is made an attempt to overview the tendency of public works’ spreading, to analyse the problems of public works’ realisation and how to deal with them. There is compared Lithuanian legal regulations with international documents, which are related with alternative punishment as alternative to freedom deprivation punishment. There is also looked over public works’ legal regulations in foreign countries, an experience of public works implementation in Lithuania and abroad and, the most important, there had been given landmarks of public works institution improvement. The article is based upon the documents of the United Nations and the Council of Europe, legal regulations and practice of public works in foreign countries, opinion and studies of foreign scientists and the other authors, the data of statistics and questioning of the officers of correctional inspections.

Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamajame ir bausmių vykdymo įstatymuose įteisinta savarankiška kriminalinė bausmė – laisvės apribojimas, kaip alternatyva laisvės atėmimui. Straipsnyje, nesigilinant į šios bausmės formavimosi raidą, siekiama apžvelgti laisvės apribojimo plėtros tendencijas, išanalizuoti laisvės apribojimo instituto realizacijos problemas ir pasiūlyti priemones joms pašalinti, palyginti, ar Lietuvos teisinis reguliavimas atitinka pagrindinių tarptautinių dokumentų, susijusių su alternatyvomis laisvės atėmimo bausmei, nuostatas, pažangų atskirų užsienio valstybių teisinį laisvės apribojimo reguliavimą, taip pat palyginti nacionalinę bei užsienio valstybių patirtį realizuojant laisvės apribojimo bausmę. Straipsnyje taip pat remiamasi užsienio mokslininkų ir kitų autorių nuomonėmis bei veikalais, statistiniais duomenimis, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių pataisos inspekcijų tarnybinės veiklos duomenimis. Straipsnyje pateikiamos laisvės apribojimo instituto teisinio reguliavimo ir realizavimo tobulinimo gairės.

Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamajame ir bausmių vykdymo įstatymuose įteisinta savarankiška kriminalinė bausmė – viešieji darbai kaip alternatyva laisvės atėmimui. Straipsnyje, nesigilinant į šios bausmės atsiradimo istorinę raidą, siekiama apžvelgti viešųjų darbų plėtros tendencijas, išanalizuoti viešųjų darbų instituto realizacijos problemas ir priemones joms pašalinti, palyginti, ar Lietuvos teisinis reglamentavimas atitinka pagrindinių tarptautinių dokumentų, susijusių su alternatyvomis laisvės atėmimo bausmei, nuostatas, užsienio valstybių teisinį viešųjų darbų reglamentavimą, taip pat palyginti nacionalinę bei užsienio valstybių patirtį, sukauptą atliekant viešuosius darbus. Be to, straipsnyje pateikiamos viešųjų darbų instituto tobulinimo gairės. Palyginti su JTO Standartinėmis minimaliomis su laisvės atėmimu nesusijusių priemonių taisyklėmis, Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos bendruomenės sankcijų ir priemonių taisyklių“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (99) 22 „Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec (2000) 22 „Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“. Straipsnyje remiamasi Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Tarybos dokumentais, užsienio valstybių viešųjų darbų bausmės teisiniu reglamentavimu ir realizavimo praktika, užsienio mokslininkų ir kitų autorių nuomonėmis bei veikalais, statistikos duomenimis, pataisos inspekcijų pateiktais duomenimis.

The article "Activity of foreign probation services" analyses the peculiarities of work activity of foreign probation services. [...]