Rudzinskas, Antanas

CK 6.267 straipsnyje įtvirtintas civilinės atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą institutas, kuris leidžia išskirti dvi šios atsakomybės taikymo situacijas: kai žalą padaro naminiai gyvūnai ir kai žalą padaro laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai. Šiame darbe analizuojami ir atskleidžiami civilinės atsakomybės už naminių gyvūnų padarytą žalą ir civilinės atsakomybės už laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padarytą žalą taikymo ypatumai Lietuvos teismų praktikoje, siekiant nustatyti jų panašumus ir skirtumus.

Negautų pajamų apskaičiavimas yra fakto klausimas, teismų sprendžiamas tiriant ir vertinant visus bylai reikšmingus įrodymus bei taikant skirtingus metodus. Lietuvoje teisės aktai apsiriboja tik teisės reikalauti negautų pajamų atlyginimo deklaravimu ir retais atvejais numato kriterijus, svarbius įvertinti nustatant asmens negautų pajamų dydį. Nesant norminių taisyklių, kaip skirtingų teisinių santykių atveju apskaičiuoti negautas pajamas, yra ypač aktualu analizuoti ir sisteminti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negautų pajamų apskaičiavimo klausimu. Šiame magistro baigiamajame darbe tiriama, kokia specifika pasižymi asmens negautų pajamų forma patirtų nuostolių apskaičiavimas. Identifikavus negautų pajamų apskaičiavimo ypatumus, šio magistro baigiamojo darbo tyrimas toliau orientuotinas į klausimą, kaip teisingai apskaičiuoti asmens patirtų negautų pajamų dydį skirtingų teisinių santykių atveju. Atlikus Lietuvos ir užsienio valstybių teisinio reguliavimo bei teismų praktikos negautų pajamų klausimu analizę, šiuo magistro baigiamuoju darbu nustatytos pagrindinės gairės, į kurias privalu atsižvelgti, siekiant teisingai apskaičiuoti negautas pajamas, patirtas dėl pirkimo-pardavimo ir nuomos sutarčių pažeidimo, taip pat asmens negautas pajamas, patirtas dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo.

Šiame magistro baigiamajame darbe siekiama išanalizuoti ir nustatyti juridinių asmenų dalyvių civilinės atsakomybės instituto esminius teorinius ir praktinius aspektus ribotos atsakomybės atvejais, pateikti teisinį atsakomybės pagrindų vertinimą bei civiliniu teisiniu požiūriu įvertinti šio instituto veiksmingumą praktikoje. Tyrimas parodė, kad dalyvių civilinės atsakomybės institutas vertintinas kaip pakankamai veiksminga kreditorių teisių gynimo priemonė. Teismai linkę išplėsti juridinio asmens dalyvio atsakomybę nesąžiningais pripažindami bet kokius juridinio asmens dalyvių veiksmus (pavyzdžiui, kai nesilaikoma kapitalo palaikymo reikalavimų). Juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės draudimas galėtų būti pripažįstamas viena iš priemonių, padedančių dalyviams apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių taikant subsidiariąją atsakomybę ribotos atsakomybės privilegijos panaikinimo atvejais. Kartu pažymėtina, kad teismams suteikus plačią diskrecijos teisę vertinant dalyvių civilinės atsakomybės kilimą išlieka teisinio nenuspėjamumo grėsmė tiek kreditorių, tiek dalyvių atžvilgiu. Įstatyminis reglamentavimas suteiktų gaires teismams, kas sąlygotų teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų įgyvendinimą.