Petrėnaitė, Daiva

Straipsnyje nagrinėjama translyčių asmenų karo tarnybos įgyvendinimo problemos. Analizuojama Jungtinių Amerikos Valstijų translyčių karo tarnybos galimybių patirtis prezidento D. Trumpo vadovavimo laikotarpiu, kai buvo susiduriama su drastiškais prezidento sprendimais uždraudžiant šių asmenų karo tarnybą, nagrinėjama teismų pozicija sprendžiant dėl to kylančius ginčus. Lietuvoje translyčiai asmenys, remiantis teisės aktais, draudžiančiais diskriminaciją, neturėtų įgyti išimčių dėl privalomosios karo tarnybos, tačiau šios teisės ir pareigos įgyvendinimas gali kelti tam tikrų problemų, kai socialinė lytis teisiškai nėra patvirtinta asmens dokumentuose, o asmuo gyvena pagal jam priimtinos socialinės lyties statusą. Pagal karinės medicinos ekspertizės išvadą jie gali būti pripažįstami kaip netinkami tarnybai dėl asmenybės ir elgesio sutrikimų.

Paprastai lytis yra nustatoma gimus, atsižvelgiant į žmogaus fiziologines ir biologines savybes. Tačiau translytiškumo atveju, įteisinus galimybę keisti lytinę tapatybę, tai tampa daug sudėtingiau. Teisinę lytį galima įgyti ne tik gimus, bet ir formuojant savo socialinį vaidmenį. Todėl straipsnyje pateikiama teisinės lyties sampratos poreikio ir reikšmės analizė translytiškumo atveju. Siekiant pagrįsti tokį poreikį, straipsnyje analizuojama lyties registravimo ir lyties keitimo registravimo tvarka, apžvelgiamos Lietuvos teismų bylos, kuriose pateikti pareiškėjų skundai atskleidžia, koks jiems yra svarbus teisinis pakeistos lyties pripažinimas. Teisinės lyties reikšmingumas translyčiams asmenims grindžiamas tuo, kad, tik pakeitus civilinės būklės aktų įrašus dėl lyties, asmuo gali įgyvendinti teises ir pareigas, susijusias su lytine tapatybe. Todėl teisinė lytis gali būti apibrėžiama kaip valstybės pripažįstama ir kontroliuojama lytis, kuri gali skirtis nuo biologinės (translytiškumo atveju).

Visuomenės gyvenimo pokyčiai, mokslo ir technologijų plėtra kelia naujus iššūkius, ir vienas iš jų yra susijęs su trečiosios / nekatrosios arba X lyties pripažinimu. Lytis nebėra vien tik fizinė išraiška, tai yra plačiau suvokiama interpretacija. Binarinis lyčių skirstymas nebelieka toks griežtas, nes užleidžia pozicijas kitokiam požiūriui į lytį – ne į kaip biologinę, bet socialinę išraišką ir atveria kelią reikalavimams pripažinti tarplytiškumą, kuris, kaip analizuojama šiame straipsnyje, apibrėžiamas kaip įvairialypė sąvoka, neretai tapatinama su hermafrodizmu, trečiąja lytimi ir kt. Čia apžvelgiama Vokietijos ir Australijos patirtis siekiant įgyvendinti tinkamą šios srities teisinį reglamentavimą.

Lytinis identitetas svarbus kiekvieno asmens gyvenime, kadangi tikrasis savęs suvokimas lytine prasme atveria kelią savirealizacijai socialinėje aplinkoje. Tačiau šiai temai Lietuvoje dėmesio stokojama, ji yra pakankamai nauja ir mažai analizuota. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti lytinio identiteto sampratą ir įtvirtinimo problemas šiuolaikinėje teisėje. Tyrimas atkleidė, kad lytinio identiteto sąvoka neapsiriboja vien tik fizine žmogaus lytimi, o leidžia žvelgti į žmogaus vidinį asmeninį savo lytiškumo suvokimą. Kadangi lietuvių kalboje neturime tikslaus anglų kalbos termino „gender“ apibrėžimo, bandoma apsiriboti sąvoka „socialinė lytis“. Kita vertus, ir „gender“ termino reikšmė anglų kalboje yra daugialypė ir apibrėžiama kaip giminė, fizinis ir / ar socialinis moteriškos ar vyriškos lyties būvis, psichologiniai ir / ar socialiniai lyties tapatybės aspektai ir kt. Svarbiausi tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai neįvardija draudimo diskriminuoti dėl lytinio identiteto, tačiau, atsižvelgiant į modernios visuomenės gyvenimo aktualijas ir tai, kad diskriminavimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, šių dokumentų nuostatos gali būti aiškinamos apimant ir draudimą diskriminuoti lytinio identiteto pagrindu. Lytinio identiteto svarba turi būti akcentuojama ne vien tik svarstant ir kuriant tam tikras „deklaracijas“, o pirmiausiai užsiimant švietėjiška visuomenės veikla.