Pečkuvienė, Laima
Lietuvių kalbos dienos. Lietuvių kalbos kultūros metai. Kam to reikia?Item type:Publication, research article[2017][S8][H004][3]Mokslo Lietuva [Elektroninis išteklius]. [Vilnius], 2017, balandžio 18., p. 1-310 Bendrinės kalbos normos ir jų atitiktys maldynėlio Magnificat kalbojeItem type:Publication, [Norms of standard language and their equivalents in the language of the book of prayers Magnificat]conference paper[2017][T1e][H004][1]Religijos dinamika kultūroje : tapatybių sąveikos ir jų raiška : tarptautinė mokslinė tarpdalykinė konferencija : santraukos = Dynamics of religion in culture : interactions of identities and their expression. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017. ISBN 9789955198826., p. 10512 RenginiaiItem type:Publication, research article[2016][S8][H004][2]; Gimtoji kalba. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, Nr. 4 (balandis)., p. 26-275 Lietuvių kalbos dienos Mykolo Romerio universiteteItem type:Publication, research article[2016][S8][H004][1]; Mokslo Lietuva. Vilnius : Mokslininkų laikraštis, 2016, Nr. 7 (561)., p. 104 Tikros ir tariamos žodžių naujos reikšmės: kalbos turtinimo ar skurdinimo kelias?Item type:Publication, research article[2015][S5][H004][7]Gimtasis žodis. Vilnius : Gimtasis žodis, 2015, Nr. 7., p. 21-275 Tarmės - Europos tautų kultūros paveldas = Dialects – cultural heritage of European Nations : mokslo straipsnių rinkinysItem type:Publication, [Dialects - cultural heritage of European nations]book[2015][K5][H004][613]; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015Mokslo straipsnių rinkinys skirtas per šimtmečius susiformavusiam kultūros paveldui – lietuvos ir kitų Europos šalių bei aplink jas esančių regionų tarmėms – saugoti ir tirti. penkiuose leidinio skyriuose nagrinėjamos tiek bendrosios, tiek specifinės baltų, slavų ir kitų indoeuropiečių kalbų istorijos ir dialektologijos problemos, aptariamas tarmių statusas XXi a. pradžioje, geolingvistinė situacija, svarstomi kalbinės ir tautinės savimonės bei kiti klausimai. Nemažai dėmesio skiriama dialektų leksikologijos ir leksikografijos reiškiniams analizuoti. keletas straipsnių yra tarpdisciplininio pobūdžio.
30 58 Kalba – mūsų atspindysItem type:Publication, research article[2014][S5][H004][6]Gimtasis žodis. Vilnius : Gimtasis žodis, 2014, Nr. 6., p. 13-181 Teisės kodeksų ir jų komentarų kalba: leksikos ypatumaiItem type:Publication, [The language of law codes and their commentaries: lexical specifics]research article[2014][S5][H004][15]Martynui Mažvydui atminti : raštijos raida ir XXI amžiaus iššūkiai : mokslo straipsnių rinkinys / sudarytoja Jurga Trimonytė-Bikelienė. Vilnius : Lietuvos edukologijos universitetas, 2014. ISBN 9786094170973., P. 77-917 Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kalbaItem type:Publication, [La langue du code des infractions administratives de la Republique Lituanienne: regles et utilisation reelle]conference paper[2014][P2c][S001,H004][5]Kalbų studijos aukštojoje mokykloje : konferencijos medžiaga = Language studies at a higher education institution : conference proceedings : 2014 m. lapkričio 7 d., Kaunas / Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus Kolegija ; sudarė Dalija Gudaitytė. Kaunas : Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai, 2014. ISBN 9789955153702., P. 97-101Straipsnyje analizuojama, kaip taisyklingai kalbai keliamus reikalavimus atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kalba. Būdama bendrinės kalbos dalis teisės kalba privalo laikytis taisyklingos bendrinės kalbos reikalavimų. Teisės aktų rengimą reglamentuojantys dokumentai nurodo, kad rengiant teisės aktus turi būti laikomasi lietuvių bendrinės kalbos normų ir teisinės terminijos. Tai reiškia, kad žodžiai ir žodžių junginiai turi atitikti tas reikšmes, kokias jie turi bendrinėje kalboje, bendrinės kalbos sistemai neturi prieštarauti teisės terminų daryba, gramatinės žodžių formos, linksnių, prielinksnių ir kt. konstrukcijos. Administracinių teisės pažeidimų kodekse ne visais atvejais laikomasi taisyklingai kalbai privalomų reikalavimų. Keliais atvejais bendrinėje kalboje esamų žodžių vietoje pavartojami tokios reikšmės neturintys žodžiai. Nusižengiant bendrinės kalbos žodžių darybos reikalavimams vartojamas su dėmeniu įstatyminis sudarytas sudėtinis terminas įstatyminiai atstovai. Bendrinėje kalboje priesagos -inis,-ė vediniai nėra daromi iš ryškių išvestinių daiktavardžių. Yra vietininko vartojimo klaidų. Negali būti vartojamas į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą įtrauktas vietininkas būklėje ir su juo sudaryti junginiai būtinosios ginties būklėje, būtino reikalingumo būklėje. Rūpinantis kalbos taisyklingumu reikia siekti, kad nukrypimų nuo bendrinės kalbos normų teisės kalboje rastųsi tik tada, kai bendrinės kalbos raiškos priemonių nepakanka vartojimo srities poreikiams patenkinti. Kai tokius poreikius ir bendrinės kalbos galimybes galima suderinti, bendrinės kalbos normų nesilaikymas negali būti pateisinamas ir turi būti laikomas kalbos klaida.
5 Mężczyzna w litewskich ludowych pieśniach wojennychItem type:Publication, [A man in Lithuanian folk songs of war]research article[2014][S5][H004][8]Mężczyzna w literaturze i kulturze / pod redakcją Grażyny Różańskiej. Pruszcz Gdański-Słupsk : Jasne, 2014. ISBN 9788361508625., P. 283-290There are about 760 types of war-historical songs in the catalog of Lithuanian folk songs. There are about 25 000 variants recorded. There are no accurate reflections of history, periodic sequence of events in the old war songs. Only the songs of the 18th- 19th century have more names of places, historical names, wars are already mentioned in it. War songs sing about riding to the war and not coming back from it. These songs have a lot of lyricism inherent for all verbal creation of Lithuanian folk songs. War-themed songs are characterized with sadness associated with the soldiers farewell to the house, his leaving to a distant and unknown country, and with the doubt whether it will be destined to come back healthy and alive. A young boy does not want to show his anxiety and fear. The future soldier shown in the songs is trying to encourage himself and others, to chase away the idea of the danger lying in the war. There are songs which include soldiers words of regret that he was born, that he came into this world and now he has to ride in the war, from which he is unlikely to come back alive. Soldier is usually called in diminutive word forms karelis, kareivėlis (little soldier). Parents, brother, sister, girlfriend call the soldier in various diminutive forms. White clover - this is how a young man, soldier is often called in songs. The songs display special relation between the soldier and the horse. Far from the home the horse serves as the best friend. With it, a soldier shares memory about a previous life, his most secret desires. One desire is special - to bring back home the news of his masters death. After the death a soldier becomes the bloom of a flower, a tree, a bush. In this way the songs show that the connection of the dead man with the world of people who loved him continues.
9