Ustilaitė, Stasė

Straipsnyje, naudojant klausimyną Bendravimo šeimoje apie lytiškumą koeficientas (The Family Sex Communication Quotient, FSCQ), siekiama atskleisti paauglių bendravimo su tėvais lytiškumo temomis aspektus ir kaip tai susiję su paauglių suvokiamu komfortu, informacijos ir tėvų vaidmens svarbos suvokimu. Nustatyta, kad paauglių bendravimo su tėvais lytiškumo temomis lygis yra vidutiniškas ir kad paaugliai labiau linkę šiais klausimais bendrauti su motinomis.

Ugdomųjų veiklų pavyzdžiai parengti įgyvendinant Sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą „Nepatogūs“ klausimai – kalbėkimės!

Ugdomųjų veiklų pavyzdžiai parengti įgyvendinant Sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą „Nepatogūs“ klausimai – kalbėkimės!

Straipsnyje siekiama atskleisti motinų bendravimo su paaugliais lytiškumo temomis kognityvinį, emocinį įsivertinimą ir socialinius lūkesčius. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad dauguma motinų mano galinčios atvirai kalbėtis su dukromis ir sūnumis įvairiomis lytiškumo temomis. Beveik visos motinos pokalbius su vaikais lytiškumo temomis sieja su atsakinga motinyste, tačiau daugiau negu pusė motinų, kalbėdamos su vaikais, jaučiasi nemaloniai, sutrikusios, gėdijasi. Motinos viliasi, kad pokalbiai gali padėti apsaugoti paauglius nuo rizikingo lytinio elgesio

Straipsnyje analizuojami paauglių, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, lytiškumo ugdymo aspektai šeimoje ir motinų kaip ugdytojų vaidmens realizavimo poreikiai. Atskleidžiama motinų patirtis, siekiant suprasti vaikų išgyvenimus, reakcijas į paauglių lytiškumo raišką, ugdymo pastangas šeimoje, pagalbos motinoms perspektyvą. Tyrime dalyvavo 8 motinos, kurios augina paauglius, turinčius vidutinį intelekto sutrikimą. Jų lytiškumo ugdymas šeimoje motinoms kelia diskomfortą ir nepatogumą, jos patiria sunkumų, turi abejonių, neretai yra sutrikusios, atlikdamos lytiškumo ugdytojos vaidmenį. Tiriant išryškėjo psichologinio ir edukacinio motinų pasirengimo atlikti lytiškumo ugdytojos vaidmenį poreikiai: asmeninių reakcijų į paauglių lytinį brendimą ir seksualinį elgesį supratimas, pasitikėjimo ugdyti neįgalių paauglių socialinius, saviraiškos gebėjimus, vertybines nuostatas, susijusias su šeimos etika, vyro ir moters meile, draugyste, šeiminiais santykiais, įgijimas. Socialinės pagalbos motinoms perspektyva sietina su jų savirealizacijos, profesinės karjeros, laisvalaikio ir atokvėpio galimybių išplėtimu ir šeimos dalyvavimo bendruomeninėje veikloje skatinimu.

Straipsnyje pristatoma Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU) Kūno kultūros studijų programos I kurso studentų kokybiško studijų proceso samprata. Straipsnyje keliama problema, kad nepakankamai aišku, kokias nuostatas, susijusias su kokybišku studijų procesu, turi kūno kultūros pirmo kurso studentai, kokia didaktinė kryptis studijų procese jiems atrodo tinkamiausia. Todėl tyrimo objektas – Lietuvos edukologijos universiteto kūno kultūros I kurso studentų samprata apie kokybišką studijų procesą. Empirinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti kokybiško studijų proceso ypatumus, remiantis LEU kūno kultūros I kurso studentų samprata. Tyrime dalyvavo 108 LEU Kūno kultūros bakalauro studijų programos I kurso studentai. Tyrimas buvo atliktas 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. kovo mėn. Pasirinkti būtent I kurso studentai, nes jie dar yra nespėję perimti organizacijos, kurioje studijuoja, kultūros, bet jau turi nedidelę studijavimo patirtį. Tyrimo imtis patogioji, nes pasirinkti studentai, kurie lanko paskaitas, neturi ankstesnės studijavimo patirties kitose aukštosiose mokyklose, studijų programose, kuriuos buvo nesunku rasti jų studijų vietoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų, studentų atsakymų į atvirąjį klausimą apie kokybišką studijų procesą kokybinė turinio (angl. content) analizė, kai tekstas nagrinėjamas, išskiriant reikšmingas frazes ar žodžius, juos skirstant į subkategorijas ir kategorijas. Tyrimo etika: tyrimas atliktas laikantis savanoriškumo principo, studentų studijų aplinkoje, jiems patogiu laiku. Taip pat buvo gautas tiriamųjų sutikimas, studijų programos vadovų leidimas, buvo sudaryta galimybė tyrime nedalyvauti. I kurso studentai kokybišką studijų procesą sieja su esminiais trimis komponentais: 1) dėstymu, 2) kokybiško studijų proceso savybių įvardijimu ir 3) studijų proceso organizavimu. Keli studentai kokybiškas studijas susiejo su asmens pasiekimų vertinimu. I kurso studentai kokybišką studijų procesą grindžia bihevioristinėmis idėjomis. Galima manyti, kad I kurso studentų turima mokymo(si) patirtis buvo grindžiama bihevioristinėmis idėjomis, nes dėl mažos studijų patirties studentai šio požiūrio dar negalėjo perimti iš aukštosios mokyklos. Studentai neturi prisiimti ankstesnės mokymo(si) patirties su(si)formuotos sampratos ir kartu su dėstytoju turi dalytis atsakomybę už kokybišką studijų procesą, o ne perkelti atsakomybę už studijų proceso kokybę dėstytojui. Dalis I kurso studentų kokybišką studijų procesą sieja su humanistinėmis idėjomis – tikisi, kad dėstytojas padės jiems suvokti savo poreikius ir padės transformuoti juos į veiklos motyvus bei sukurs ramią, be konfliktų studijų aplinką. Dėstytojams, dirbantiems su I kurso studentais, turinčiais bihevioristinio mokymo(si) patirtį ir lūkesčius, rekomenduojama palaipsniui pereiti prie konstruktyvizmo idėjų taikymo studijų procese, pirmiausia taikant socialinio konstruktyvizmo idėjas humanistinio ugdymo kontekste.

By analyzing European and national documents regulating studies in higher education schools one can see that a student has become an important participant in securing the process of quality of studies. Therefore, it is important to systematically analyze students' attitudes to various aspect! connected to quality of studies. The aim of the research was to convey the conception of quality of studies by first and last year students of physical education. The research was carried out in 2013-2014 and 121 firsi and last year students of Lithuanian University of Educational Science; participated in it. The following research methods were applied: scientific literature and documents, students' answers to open question: "what an quality studies for you personally?", and quality content analysis. By singling out categories naming of research participants (keyword or phrase were taken into account as well as study quality exterior assessment by areas according to legal acts of Lithuania. By analyzing conception of quality studies of first and last year students of physical education eight quality categories have been singled out: study outcomes, structure of study programme, study process, favourable study environment, materia and methodical resources, lecturers, accessibility of studies and possibility to be employed, prestige institutions and studies.

Straipsnyje diskutuojama apie tai, kaip būsimieji kūno kultūros mokytojai supranta kokybiškas studijas. Siekiant studijų kokybės ir jos tobulinimo, labai svarbu, kokiomis studijų kokybės koncepcijomis vadovaujasi aukštosios mokyklos bendruomenė. Realus studijų kokybės tobulinimas vyksta, kai studijų kokybės koncepcijas žino, jomis vadovaujasi visi akademinės bendruomenės nariai, taip pat ir studentai. Todėl keliama problema, kokius studijų kokybės lūkesčius turi pradėję studijuoti jauni asmenys. Tikslas – atskleisti, kokios studijų kokybės koncepcijos yra priimtiniausios Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) kūno kultūros bakalauro studijų programos ir kitų pedagogikos krypties studijų programų pirmo kurso studentams. Objektas – studijų kokybės koncepcijų priimtinumas. Tyrimas atliktas 2012 m. lapkričio–2013 m. gruodžio mėn., jame dalyvavo 133 LEU kūno kultūros bakalauro studijų programos studentai ir 193 kitų pedagogikos krypties studijų programų pirmakursiai: 57 studentai iš LEU, 62 – iš aukštosios mokyklos A (toliau – AM A) ir 74 – iš aukštosios mokyklos B (toliau – AM B). Taikytas anketinės apklausos metodas – apklausos metu pirmakursių paprašyta sudėlioti pagal rangą 7 kokybės koncepcijas, kai 1 žymi labiausiai priimtiną, o 7 – mažiausiai priimtiną. Gautų duomenų analizė atlikta naudojant duomenų apdorojimo ir analizės programos SPSS 22.0 versiją, pritaikytą „Windows“ operacinei sistemai. Naudota aprašomoji statistika ir taikytas neparametrinis Mano-Vitnio (angl. Mann-Whitney) kriterijus. Pirmakursių studentų atsakymams palyginti taikytos porinių dažnių lentelės ir Mano- Vitnio kriterijus, remiantis statistinio reikšmingumo lygmeniu 0,05 (t. y. p ≤ 0,05).