Ustinavičiūtė-Klenauskė, Laura

Šio darbo tyrimo tikslas yra ištirti rizikingo vairavimo, emocinio intelekto ir psichopatijos bruožų sąsajas. Tyrime dalyvavo vairuojantys transporto priemones 89 vyrai ir 168 moterys. Respondentų amžius buvo nuo 18 iki 66 metų (M = 37,64, SD = 10,14). Tyrime naudoti metodai: Vairavimo Elgesio Klausimynas (Driving Behaviour Questionnaire, Parker ir kt., 1995), Triarchinės psichopatijos asmenybės bruožų modelio klausimynas (Triarchic Psychopathy Measure; Patrick, 2009), Emocinio intelekto klausimynas (ESCQ-45: Emotional Skills and Competence Questionnaire, Takšić ir kt., 2009). Gauti tyrimo rezultatai parodė: didėjant vairuotojų emocijų reguliavimo, emocijų suvokimo ir supratimo ir emocijų išreiškimo bei įvardijimo gebėjimams mažėja jų daromų vairavimo klaidų ir apsirikimų skaičius ir atvirkščiai; Tyrimo metu nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp vairuotojų įprastų ir agresyvių pažeidimų kelyje ir emocijų reguliavimo; Mažėjant vairuotojų emocijų išreiškimo bei įvardijimo gebėjimams didėja jų agresyvaus vairavimo įverčiai ir atvirkščiai; Didėjant vairuotojams būdingo psichopatijos neslopinimo bruožo išreikštumui didėja vairavimo klaidų, apsirikimų, taip pat įprastų ir agresyvių pažeidimų skaičius, ir atvirkščiai; Vairuotojai, kuriems yra būdingas didesnis psichopatijos piktybiškumo bruožo išreikštumas daro daugiau agresyvių ir įprastų vairavimo pažeidimų ir atvirkščiai; Vairuotojai, kuriems yra būdingas didesnis psichopatijos įžūlumo bruožo išreikštumas daro mažiau klaidų ir apsirikimų ir atvirkščiai; Didėjant vairuotojų psichopatijos neslopinimo ir piktybiškumo bruožų išreikštumui prastėja emocijų reguliavimo, emocijų suvokimo ir supratimo ir emocijų išreiškimo bei įvardijimo gebėjimai ir atvirkščiai; Psichopatijos bruožas įžūlumas siejasi su aukštesniais emocinio reguliavimo, emocijų suvokimo ir supratimo ir emocijų išreiškimo bei įvardijimo gebėjimams; Vairuotojų psichopatijos neslopinimo bruožas ir emocijų išreiškimo ir įvardijimo gebėjimai prognozuoja rizikingą vairavimą. Didžiausią prognostinę vertę turi psichopatijos neslopinimo bruožas; Didėjant vairuotojų psichopatijos neslopinimo bruožui ir prastėjant emocijų išreiškimo ir įvardijimo gebėjimams didėja rizikingo vairavimo tikimybė. Didėjant vairuotojų psichopatijos neslopinimo ir piktybiškumo bruožams, didėja agresyvaus vairavimo tikimybė; Didėjant psichopatijos neslopinimo bruožui ir emocijų reguliavimui, didėja ir vairavimo klaidų pasireiškimo tikimybė; Didėjant psichopatijos įžūlumo bruožui, mažėja vairavimo klaidų tikimybė.

Šio tyrimo tikslas yra nustatyti nusižengimų laisvės atėmimo įstaigoje, impulsyvumo ir socialinės paramos sąsajas. Tyrime dalyvavo 143 nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Alytaus ir Marijampolės pataisos namuose. Visi tyrimo dalyviai yra vyrai, kurių amžius varijuoja nuo 20 iki 69 metų (M=39, SD=11,1). Visiems tyrimo dalyviams yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė kinta nuo 17 iki 330 mėnesių (M=106,5, SD=61,3). Nusižengimai buvo skaičiuojami, remiantis oficialiais raštu registruotais duomenimis apie tiriamojo nusižengimus. Impulsyvumui vertinti buvo naudojama BIS-11 impulsyvumo skalė, kuri vertina dėmesio, motorinį ir neplanavimo impulsyvumą. Socialinei paramai vertinti pateikti uždari klausimai apie šeimyninį statusą, bendravimo pobūdį ir dažnį. Taip pat buvo naudojama Russell ir Cotrona (1984) „Social Provision Scale“ socialinės paramos skalė. Tyrimų rezultatai rodo, kad nusižengimai laisvės atėmimo įstaigoje yra teigiamai susiję su dėmesio impulsyvumu ir neigiamai susiję su keliais socialinės paramos veiksniais: vertės patvirtinimu bei rūpinimosi galimybe. Taip pat rezultatai rodo, kad vaikų turintys nuteistieji yra nusižengę mažiau nei tie, kurie vaikų neturi. O laiškais bendraujantys nuteistieji yra nusižengę daugiau kartų nei tie, kurie laiškais nebendrauja. Šiuo tyrimu nustatyta, kad impulsyvumas yra neigiamai susijęs su socialine parama. Tačiau rezultatai rodo, kad impulsyvumas ir subjektyviai suvokiama socialinė parama nusižengimų neprognozuoja. Reikšmingai nusižengimus prognozuoja tik šeiminis statusas (ar turi vaikų) ir bendravimo pobūdis (ar bendrauja laiškais).

Šio darbo tikslas – nustatyti darbuotojų asmenybės bruožų, tinklaveikos gebėjimo ir gaunamo atlygio sąsajas su subjektyviai suvokiama karjeros sėkme. Tyrime dalyvavo 149 respondentai, turintys 5 metų, ar didesnį darbo stažą (vertinant nuo pirmosios darbo patirties) bei dirbantys įvairiuose viešojo ir privataus verslo sektoriuose. Iš jų 100 moterų (67,1 %) ir 49 vyrai (32,9%). Tiriamųjų amžius varijavo nuo 22 iki 60 metų (M = 32,89; SD = 9,85). Šiame tyrime naudotos šios metodikos: asmenybės bruožams įvertinti - NEO – FFI (angl. NEO Five Factor Inventory) klausimynas (Costa, McCrae, 2012); tinklaveikos gebėjimui pamatuoti - Daugiamatė tinklaveikos skalė (angl. Multidimensional Networking Scale) (Wolff, Moser, 2006); subjektyviai suvokiamai karjeros sėkmei įvertinti - Pasitenkinimo karjera skalė (angl. Career Satisfaction Scale) (Greenhaus, Parasuraman, 1990); gaunam atlyginimui pamatuoti - Objektyvios karjeros sėkmės skalės dalis (angl. Objective career success scale) (Abele, Spurk, 2009). Tyrimo rezultatai atskleidė teigiamas asmenybės bruožo sąmoningumo, tinklaveikos gebėjimo ir gaunamo atlygio sąsajas su suvokiama karjeros sėkme. Rastos neigiamos asmenybės bruožo neurotiškumo ir suvokiamos karjeros sėkmės sąsajos. Sąsajų tarp atvirumo asmenybės bruožo ir suvokiamos karjeros sėkmės nebuvo rasta. Šiame tyrime atliktos regresinės analizės rezultatai atskleidė, jog sąmoningumo, tinklaveikos ir gaunamo atlygio didėjimas leidžia prognozuoti suvokiamos karjeros sėkmės didėjimą. Didžiausią įtaką suvokiamai karjeros sėkmei daro tinklaveikos gebėjimas. Neurotiškumas neprognozuoja suvokiamos karjeros sėkmės.

Tyrimo tikslas – palyginti smurtaujančių prieš intymią partnerę vyrų ir smurtaujančių prieš intymų partnerį moterų smurto rizikos veiksnius. Atliekant tyrimą, naudojant anketą rinkti demografiniai duomenys, tiriamiesiems duoti užpildyti tokie klausimynai kaip Mažasis Mičigano ankstyvosios alkoholizmo diagnostikos testas, skirtas žalingam alkoholio vartojimui tirti, agresijos klausimynas, kuris skirtas būdingam agresijos tipui nustatyti, o interviu metu pildyta Prievartos tarp sutuoktinių rizikos vertinimo metodika, skirta rizikos veiksniams ir pakartotinio smurto panaudojimo rizikai ivertinti. Iš viso tyrime dalyvavo 60 asmenų, smurtavusių prieš intymų partnerį. Iš jų 30 vyrų bausmę atliko Vilniaus pataisos namuose ir 30 moterų – Panevėžio pataisos namuose. Nagrinėti ir lyginti tokie rizikos veiksniai: praeityje naudotas smurtas prieš šeimos narius, svetimus ar pažįstamus asmenis, intymų partnerį, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, vaikystėje ir (ar) paauglystėje patirtas ir (ar) matytas smurtas, žemas išsilavinimas / įsidarbinimo problemos, smurtinį elgesį palaikančios nuostatos. Taip pat lyginta, kam labiau būdinga fizinė agresija ir didesnė pakartotinio smurto rizika. Tyrimo rezultatai parodė, kad smurtaujantiems prieš intymią partnerę vyrams nėra labiau būdingas praeityje naudotas smurtas nei prieš šeimos narius ir fizinis smurtas prieš intymų partnerį, nei vaikystėje ir (ar) paauglystėje patirtas ir (ar) matytas smurtas, nei žemas išsilavinimas / įsidarbinimo problemos, palyginti su smurtaujančiomis prieš intymų partnerį moterimis. Tačiau smurtaujantiems prieš intymią partnerę vyrams yra labiau būdingi praeityje naudotas smurtas prieš svetimus ar pažįstamus asmenis, fizinė agresija, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, taip pat smurtinį elgesį palaikančios nuostatos, didesnė pakartotinio smurto prieš intymią partnerę rizika.

Disertacijoje nagrinėjamas pakartotinio nusikalstamumo fenomenas ir su juo susiję rizikos veiksniai bei jų tarpusavio sąveika. Siekiant atlikti su pakartotiniu nusikalstamumu susijusių rizikos veiksnių analizę buvo atlikta studija, kurios metu buvo tiriamos rizikos veiksnių prognostinės galimybės. Gauti rezultatai parodė, kad pasikartojantis nusikalstamas elgesys yra prognozuojamas tiek statinių, tiek dinaminių rizikos veiksnių, apimant asmenybės, socialinio konteksto kintamuosius. Galima kelti prielaidas, kad pakartotinis nusikalstamumas yra susijęs su psichologiniais, socialiniais rizikos veiksniais. Nustatytas rizikos veiksnių priežastingumas nusikalstamo elgesio procese rodo, kad šie veiksniai ateityje gali tapti teisės pažeidėjo pokyčių taikiniais, todėl taikant intervencines ir korekcines priemones reikia atsižvelgti į visus rizikos veiksnius ir su jais susijusius socialius kontekstus.