Juškevičius, Jonas

Ši teisės krypties daktaro disertacija analizuoja probleminius klausimus, susijusius su Lietuvoje mažai nagrinėta surogatinės motinystės tema. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti surogacijos sampratą ir identifikuoti pagrindines surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemas. Disertacijoje atlikta surogacijos sąvokos turinio, pagrindinių formų, istorinės raidos bei etinio vertinimo (feminizmo ir bioetiniu aspektais) analizė leidžia išryškinti esminius surogacijos reiškinio bruožus. Taip pat tyrime identifikuojamos pagrindinės surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemos tarptautinėje teisėje, surogacijos vieta Europos Sąjungos teisės šaltiniuose, įvairių pasaulio ir Europos valstybių nacionalinėje teisėje, vertinamos pagrindinės surogacijos teisinio reguliavimo iniciatyvos Lietuvoje. Disertacijoje bandoma įrodyti, kad surogacija, ypač atlygintina (komercinė), yra glaudžiai susijusi su moters ir vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimų rizika, tačiau net ir neatlygintinos (altruistinės) surogacijos dominuojantis teisinis reguliavimas ne visada iki galo užtikrina nekomercinį šios praktikos pobūdį, moters ir vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Taip pat darbe svarstoma, kad kol tarptautiniu mastu vyksta diskusijos dėl optimalaus surogacijos teisinio reguliavimo, siekiant efektyvesnės surogacijos būdu gimusių vaikų teisių apsaugos, tėvystės, kilusios iš tarptautinės surogacijos, pripažinimas turėtų remtis tarptautinėmis sutartimis.

Disertacijoje iškeliami tokio pobūdžio klausimai: Kas yra lytinis identitetas ir ar svarbus lytinio identiteto laisvės pripažinimas visuomenėje, o kartu ir teisėje? Kiek tai lemia asmens, pakeitusio lytį, teisių įgyvendinimo problemų sprendimą? Kodėl transseksualumas, kaip asmens lytinio identiteto dalis, medicinoje pripažįstamas kaip lyties tapatumo sutrikimas? Ar nėra pažeidžiamas transseksualių asmenų orumas, vertinant juos kaip psichinį sutrikimą turinčius asmenis? Todėl šiame darbe apibrėžiama lytinio identiteto samprata, atskleidžiamas teisės keisti lytį turinys, atliekama naujos tapatybės pripažinimo bei transseksualų teisių įgyvendinimo teisinio reguliavimo teorinių ir praktinių problemų analizė. Tyrimu siekta įrodyti, kad lytinis identitetas yra asmens orumo ir privataus gyvenimo dalis. Teismų praktikos analizė parodė, kad transseksualių asmenų teisės į lytinį identitetą realizavimo teisinio reguliavimo trūkumas Lietuvoje suponuoja teismų formuluojamos praktikos nenuoseklumą, o lyties keitimas asmens dokumentuose turi būti siejamas ne tik su fizine intervencija į žmogaus kūną, bet ir psichologiniu savęs tapatinimu su socialine lytimi.

Daktaro disertacijoje „Lygiagretaus medicinos produktų teisinio reguliavimo teoriniai ir praktiniai aspektai“ tiriamos prielaidos įgalinančios medicinos produktų – žmogui skirtų bei veterinarinių vaistinių preparatų ir medicinos prietaisų, lygiagretų importą Europos Sąjungos bendroje vidaus rinkoje, kartu įvertinant ir šių produktų lygiagrečiai prekybai būdingus specifinius formaliuosius reikalavimus atsižvelgiant į tai, jog medicinos produktų naudojimas yra susijęs su visuomenės sveikata bei gyvybe. Darbe analizuojamas medicinos produktų lygiagretaus importo teisinis reguliavimas, ypatingą dėmesį skiriant šio reguliavimo aiškinimui Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių lygiagretų medicinos produktų importą, sisteminei analizei. Atliktame tyrime daroma išvada, jog bendrąja prasme, terminas „lygiagretus importas” gali būti apibrėžtas kaip teisėta prekybos vidaus rinkoje forma, atsirandanti dėl skirtingų kainų lygių valstybėse narėse, kuri remiasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniu bei yra vykdoma laikantis apribojimų, susijusių su visuomenės saugumo, sveikatos apsaugos ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnį. Disertaciniame tyrime pažymima, jog lygiagretus importas kyla iš prekybos laisvės vidaus rinkoje principo įtvirtinto Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, bei intelektinės nuosavybės teisių išsėmimo doktrinos (angl. k. exhaustion of intellectual property rights). Atkreipiamas dėmesys, jog medicinos produktų lygiagrečios prekybos specifiškumą lemia ir tai, kad šie produktai yra apsaugoti intelektinės nuosavybės (patentai, prekių ženklai) teisėmis. Disertacijoje analizuojant prekybos laisvės principo taikymą farmacijos sektoriuje, konstatuojama, jog Europos Sąjungos valstybės narės jį interpretuoja labai skirtingai, todėl kaip rodo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, toks skirtingas interpretavimas lemia prekybos laisvės suvaržymus, ypač tada, kai valstybėse narėse yra priimami sprendimai dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų išdavimo. Remiantis tyrimo duomenimis bei atlikta Teisingumo Teismo jurisprudencijos analize, identifikuojami trukdžiai nepagrįstai suvaržantys lygiagretų medicinos produktų importą bei pateikiami siūlymai įgalinantys geriau pasinaudoti lygiagretaus importo teikiamais privalumais gerinant medicinos produktų prieinamumą pacientams.

Šiame magistro darbe nagrinėjamas poregistracinis vaistinių preparatų priežiūros teisinis reglamentavimas. Pirmame skyriuje analizuojama farmakologinio budrumo, rizikos valdymo sistemos ir poregistracinių saugumo tyrimų sampratos. Antrame skyriuje atskleidžiamas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje iki 2012 m. liepos mėn. ir nuo 2012 m. liepos mėn. galiojęs ir dabar galiojantis teisinis reglamentavimas vaistinių preparatų rizikos valdymo sistemos ir poregistracinių saugumo tyrimų srityse. Taip pat atliktas Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojančių teisės normų palyginimas vaistinių preparatų rizikos valdymo sistemos ir poregistracinių saugumo tyrimų srityse.

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamas neurotechnologijų teisinis reglamentavimas pasaulyje. Daugiausia remiamasi JAV teismų praktika. Ši tema Lietuvoje iki šiol dar nebuvo tyrinėjimų objektas, todėl JAV praktika gali būti naudinga formuojant Lietuvos teisės praktiką vystantis neurotechnologijoms. Pirmojoje darbo dalyje supažindinama su neurotechnologijomis bei su jomis susijusių sąvokų problematika. Antrojoje dalyje aptariamos aktualiausios situacijos, susijusios su visuomenės ir individų interesais ir neurotechnologijomis: neurostiprinimas, nepilnamečių nusikaltimai, bausmių politika, alternatyvios bausmės, kai kurie civilinės teisės klausimai. Trečiojoje darbo dalyje akcentuojami ateities iššūkiai ir neurotechnologijų potencialas, aptariama neurotechnologijų ir teisės mokslų sąveika bei įvertinamos potencialios neurotechnologijų teisinio reglamentavimo perspektyvos ateityje. Darbe plačiai analizuojami atitinkami techniniai neurotechnologijų projektai, JAV teismų praktika bei specialioji teisinė literatūra (įvairių institucijų dokumentai, teisės mokslininkų darbai). Šio darbo tikslas: atskleisti neurotechnologijų vaidmenį teisės raidoje ir iš to kylančias problemas. Galutiniai magistrinio baigiamojo darbo rezultatai atskleidžia realų neurotechnologijų vaidmenį teisės raidai ir teikia pagrindą tolimesnėms teisininkų ir neuromokslininkų diskusijoms.

Disertacijoje kompleksiškai analizuojamas informacijos apie maistą teikimo vartoto¬jams teisinis reguliavimas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos maisto teisėje, ypatingą dėmesį skiriant draudimo klaidinti vartotojus turiniui, kadangi būtent šiuo draudimu gali būti remiamasi, kai informacijos apie maistą teikimo vartotojams teisinio reglamentavimo nėra, jis yra nepakankamas ar neaiškus, taip pat vertinama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluota vidutinio vartotojo koncepcija kaip kriterijus sprendžiant, ar laiko¬masi minėto draudimo klaidinti vartotojus, kartu keliant klausimą, ar naujasis informacijos apie maistą teikimo vartotojams teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad ši koncepcija vis dar laikytina etalonu informacijos apie maistą teikimo vartotojams srityje. Disertacijoje ana¬lizuotas ir maisto tvarkymo subjektų atsakomybės už informacijos apie maistą teikimą varto¬tojams kaip instituto, kuriuo siekiama didinti vartotojų pasitikėjimą maisto saugos ir kontrolės sistema, teisinis reguliavimas.

Magistrinio baigiamajame darbe analizuojamas Lietuvos e.sveikatos reglamentavimas, taikant lyginamąją Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei Australijos teisinių bazių analizę. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje vyrauja skirtingas e.sveikatos reguliavimas, darbe yra nustatyta, kad Europos Sąjunga siekia vieningo reguliavimo keliu, inicijuodama Asmens duomenų apsaugos reglamento projektą, taip pat, Jungtinių Amerikos Valstijų esamas elektroninio sveikatos įrašo įteisinimas remiasi griežtais įstatymų nustatymais saugumo ir privatumo kriterijais, bei Australija, neseniai įteisinusi Asmeninį elektroninį sveikatos įrašą atskiru įstatymu, leidžia daryti išvadą, kad esamas Lietuvos e.sveikatos reglamentavimas nėra pakankamas dėl teisės aktų aptakumo, todėl būtinas teisinės bazės patobulinimas įteisinant elektroninį sveikatos įrašą remiantis Europos Sąjungos ir kitų šalių teisinio reguliavimo praktikomis.