Jonušas, Jonas

Straipsnyje aptariama aplinka, dariusi poveikį L. P. Karsavinui (1882-1952), jo gyvenimo Kaune laikotarpiu. Siekta atsižvelgti į kūrybinę filosofo savimonę, pokario metais paveiktą lagerio atmosferos ir padariusią tiesioginę įtaką traktato Apie tobulybę tematikai, susijusiai su egzistenciniais ir asmeninio išlikimo klausimais. L. P. Karsavinas žymus religijos filosofas, kultūros istorikas, dėstęs Lietuvos universitete, nuo 1930 m. VDU. L. P. Karsavinas drauge su M. Romeriu, V. Sezemanu priskirtini iškiliausiems to laikotarpio humanitarinės minties atstovams. Po revoliucijos išsiųstas iš Rusijos, L. P. Karsavinas sugebėjo rusiškąją kalbinę savimonę papildyti lietuviškąja, puikiai abi jas suderindamas. Traktatas Apie tobulybę parašytas 1952 m. Abezės lageryje. Minėtame traktate, kaip ir kitame jo nepublikuotame traktate Apie laiką (1950), įprasmintos jo svarbiausios metafizinės idėjos. Filosofo itin mėgstamas ir dažnai vartojamas graikiškas žodis μετάνοια, kuriam lietuvišką atitikmenį protausena sugalvojo pats L. P. Karsavinas. Tyrimo tikslas buvo apibrėžti, kokiu laipsniu ir kaip skirtingų kultūrų elementai (įgimti ir įgyti) paveikė filosofo mąstymo būdą, kalbinę pasaulėžiūrą, vertybių išgryninimą. Apibendrinus galima teigti, kad lietuvių kalba parašytame traktate Apie tobulybę L. P. Karsavinas sėkmingai įveikė kalbinį ribotumą, sėkmingai pavartojo ne vieną neologizmą siekdamas kuo adekvačiau išreikšti abstrakčią mintį.

By lingual measures Plato’s Socrates defense at court and Criton phenomenon of multilingualism is conceptualized in order to transplant a foreign lingual thinking and worldview. Features of facilitation, as mean of certain languages interaction, can be envisaged in Lexis and semantic interference. It features with the fact that sentence is constructed according to a model of primary language, however, by keeping the peculiarities of secondary language (analyzed translation is performed in 1924-1925, when Lithuanian terms were lacking or already present were imprecise). Interaction of Lithuanian and Greek languages is evident in the performed by A. Smetona translation, although translation text is full of references and quotations of different authors in other languages (German, French, Polish). Attention should be paid to the fact that introduction and comments were written by Greek literature specialist V. Silkarskis, having publicized articles on classic literature topic in Russian and Lithuanian languages.

Analizuojant iš tarpkultūrinės komunikacijos prielaidų išplaukiančius tam tikrus paprotinės teisės niuansus, remiamasi pagrindiniu šaltiniu A. Antonovičiaus monografija Baltarusiški tekstai, užrašyti arabiškais rašmenimis, ir jų grafinė-ortografinė sistema, pasitelkiant kalbininkų, sociologų, kultūros istorikų nuomonę ir įvairių reiškinių interpretaciją. Kadangi į aptariamąjį lauką patenka net kelių panašią istorinę patirtį turinčių kalbų – baltarusių ir lenkų – komunikavimo aspektai, juos galima vertinti nevienodai: viena vertus, jie neabejotinai pozityvūs, amžių sandūroje praplėtę Lietuvos kultūrinį horizontą, praturtinę kalbiniu požiūriu ir net literatūrinių įvaizdžių prasme tautinę tapatybę; kita vertus, dėl nepalankių politinių ar istorinių aplinkybių, nepakankamai ištirti ar išvis nežinomi, netapę istorikų analizės objektu.

XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio tarpkultūriniai.............