Širinskienė, Agnė

Straipsnyje apibūdinama lytinio identiteto sąvoka, transseksualumo fenomenas bei nagrinėjamos problemos, kylančios taikant Kanonų teisę, kai susiduriama su lytinio identiteto sutrikimais (transseksualizmu). Didelis dėmesys skiriamas santuokos sudarymo, jos negaliojimo, pašvęstojo gyvenimo klausimams bei krikšto sakramentui ir transseksualų galimybei tapti krikšto tėvais.

Physicians are obliged to provide treatment that is consistent with their commitment to avoid or minimize harm (nonmaleficence) and their commitment to do good (beneficence). Therefore, if patient’s desires were contradictory to the primary aim of medicine, the doctor’s calling would require him/her to thoroughly analyze the cause of the disease and provide an adequate as well as ethical treatment rather than obediently follow patient’s requests. Yet, chemical and surgical sex reassignment is one of the areas where some physicians surrender to the desire of their patients instead of finding out what their real condition is and trying to manage it in a way the essence of medicine would require. The objective of this article was to provide specific pharmacovigilance search details for the evaluation of the current situation and the scientific background of the treatment of gender dysphoria and to analyze its conformity with one of the two main ethical principles of medicine – nonmaleficence. Literature retrieval was accessed through Medline (1979–2011) using the terms “gender dysphoria,” “replacement hormonal therapy,” and “pharmacovigilance.” The article concludes that hormonal and surgical interventions have not proven to be medically justified and could be harmful, not treating the cause, but resulting in irreversible disability. Thus, these interventions contradict the principle of nonmaleficence and goals of basic therapeutics and pharmacovigilance. They are not based on clinical trials and are lacking a thorough follow-up assessment.

Straipsnyje, taikant teisės aktų sisteminės analizės metodą, nagri-nėjamas vaistinių preparatų kainodaros reguliavimas Lietuvoje ir siekiama įvertinti, ar esanti kainodara išnaudoja visas galimy-bes lygiagretaus vaistinių prepara-tų importo dėka mažinti kompen-suojamų vaistinių preparatų kainas. Atlikus sisteminę analizę, daroma išvada, kad valstybės pasirink-tos kainodaros dėka lygiagrečiai importuojamo vaisti-nio prepara-to buvimas rinkoje tiesiogiai neįtakoja rinkodaros teisės turėtojo rinkai teikiamo vaistinio preparato kainos, o atskiros kainodarą re-guliuojančios normos sukuria teorines prielaidas konkurencijos rinkoje mažinimui.

Lygiagretus patentinių vaistinių preparatų importas yra vienintelė priemonė, galinti sukurti kainų konkurenciją rinkodaros teisės turėtojo platinamam patentiniam vaistui tuo laikotarpiu, kol dar nėra pradėta generinių vaistinių preparatų gamyba. Ši konkurencija yra reikšminga visuomenės sveikatos požiūriu, nes didina patentinių vaistų ekonominį prieinamumą. Kita vertus, Lietuvos ir kitų naujųjų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių atveju Lietuvos Respublikos stojimo sutartyje numatyta ir specifinė farmacijos produkto patento ar papildomo apsaugos liudijimo turėtojo apsauga, leidžianti jam riboti lygiagretų patentinių vaistinių preparatų importą. Straipsnio tikslas – analizuoti lygiagretaus patentinių vaistinių preparatų importo apribojimus Lietuvos Respublikos stojimo sutartyje (toliau – Stojimo sutartis, Sutartis), atskleidžiant galimus probleminius šios Sutarties taikymo praktikoje aspektus. [...]

Straipsnio tikslas – analizuoti perpakavimo įtakos lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų kokybei vertinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, ir Teismas) jurisprudencijoje. Straipsnyje konstatuojama, kad perpakavimo įtakos lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų kokybei vertinimo kriterijai ESTT jurisprudencijoje yra labai fragmentiški ir Teismas daugiau apsiriboja prezumpcijų nustatymu, kada galimybė paveikti kokybę perpakuojant yra mažai tikėtina. Antra vertus, Teismas, lyginant su kitomis prekėmis, vaistinių preparatų perpakavimui ir procedūriniams, su perpakavimo atakos vaistinio preparato kokybei vertinimu susijusiems, reikalavimams akivaizdžiai kelia aukštesnius kriterijus, netgi įtvirtindamas importuotojo pareigą pateikti produkto pavyzdį vaistinio preparato prekės ženklo turėtojui, kad tas galėtų įvertinti, ar preparato kokybė nėra pakitusi. Lietuvoje importuotojo pareiga apie atlikti perpakavimą informuoti prekės ženklo turėtoją ir, jo prašymu, pateikti jam perpakuoto produkto pavyzdį teisės normomis nėra apibrėžta. Tai sukelia prielaidas pažeisti prekės ženklo turėtojo teises.

Parallel import creates a price competition for the medicinal products that are being put on the market by a marketing authorization holder and helps to increase savings in pharmaceutical expenditure for public health care payers (the state) and patients. The goal of this article is to analyze the legal prerequisites which may facilitate and (or) stimulate the parallel trade in Lithuania. The article concludes, that Lithuanian law still creates challenges for parallel trade, as the EU law and CJEU jurisprudence is not being taken into account in current legislation. So, the smaller number of medicinal products is recognised as eligible for parallel trade. Secondly, current Lithuanian law uses no financial measures aimed to stimulate the parallel import. Thus, such measures, as obligatory quotas for parallel import medicinal products to be sold and bonus payments for pharmacists could be introduced into the legal system.