Vitkauskas, Kęstutis

The article is striving for evaluation of activity of Public police officer in implementation of prevention of juvenile delinquency. With reference to analysis of legislation, activity of Kaunas county Public police and results of sociological research, there are examined legislation regulating activity of juvenile police officers and the means of common and individual prevention implemented by officers, revealed attitude of officers towards efficiency of preventive work. The conclusion was made in the article that while implementing common prevention of juvenile delinquency the police officially is striving to develop this activity and implement the means assigned to it. However efficiency of this activity is decreased by few factors: immoderate workload, lacking time for qualitative work, lack of personnel and financing, insufficient cooperation with social partners, weak local community, imperfection of qualification refreshing system, inadequacy of wage and workloads, decrease of officers’ work motivation.

The article examines efficiency of system of stimulation of police officers‘motivation for work. Based on analysis of the results of empirical research there is examined efficiency of factors motivating activity of officers – work organization, work conditions, wage, and stimulation. The conclusion is made in the article that the means of motivation applied in the police institution do not allow creation of united system connecting all fundamental aspects of personnel motivation, and factors related to employees expectations to feel satisfaction in profession and work performed do not motivate the activity of officers properly.

The article analyzes a problem of ordnance of police officers with service uniforms. To this end there are discussed aspects of legal regulation and administration of ordnance of officers with service uniforms and samples of courts practice. There is taken the view that ordnance with service uniforms is a social guarantee established by the law, which cannot be denied by the lack of money or absence of post-legislation. The conclusion is made in the article that attempts of leaders of Lithuanian police to tackle the problems of ordnance with service uniforms by the means of legislation are not efficient: systems of ordnance with service uniforms under creation do not allow satisfaction of needs of officers, therefore they are forced to tackle the problems risen with the help of the courts. It is proposed to change legal regulation of service uniforms ordnance.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos policijos pareigūnų rengimo sistema aptariant ją charakterizuojančius aspektus: policijos institucijos struktūrą, priėmimo į tarnybą ir į mokymo įstaigas sąlygas, mokymo įstaigų pavaldumo, kontrolės, administravimo, studijų organizavimo ir programų sandaros ypatumus. Šie aspektai lyginami su Europos Sąjungos valstybių policijos rengimo sistemomis ir mokymo įstaigų veikla. Tyrime daroma išvada, kad Europos Sąjungos valstybėse policijos mokymo sistemos pasižymi didele įvairove, kurią lemia nacionalinių policijos struktūrų, mokymo įstaigų statuso, pavaldumo, finansavimo, ryšių su policijos institucijomis, suteikiamų pareiginių laipsnių, kvalifikacijos išorinio pripažinimo skirtumai. Lietuvoje egzistuojanti policijos pareigūnų rengimo sistema tik iš dalies atitinka daugelyje Europos valstybių taikomą policijos pareigūnų rengimo praktiką.

Straipsnyje nagrinėjamas policijos pareigūnų motyvacijos dirbti skatinimo sistemos efektyvumas. Remiantis mokslinės literatūros, teisės aktų ir atlikto sociologinio tyrimo analize, analizuojamos pareigūnų veiklą motyvacinių veiksnių – darbo organizavimo, darbo sąlygų, darbo užmokesčio, paskatinimo ir vertinimų sistemų – grupės. Tyrime daroma išvada, jog policijos sistemoje taikomos pavienės ir epizodinės motyvacinės priemonės, todėl nepavyksta sukurti vieningos sistemos, jungiančios visus pagrindinius personalo motyvavimo aspektus. Efektyviai taikyti motyvacines priemones trukdo netobula įstatyminė bazė, neracionalus lėšų paskirstymas, individualizuotų skatinimo priemonių nebuvimas ir kt.

The aim of the article is to evaluate the Lithuanian police activities in the common juvenile delinquency prevention. According to the legislation, Kaunas district police activity sociological analysis results, the work of the police in the fields of the legal education and job training facilities, prevention programs preparation, participation in raids, the organization of the employment of minors and working with the young police supporters is analysed. The article concludes that when carrying out the general prevention of juvenile delinquency, police formally endeavour to develop and carry out the activities and assigned means. A number of factors inhibit the juvenile crime prevention effectiveness: excessive workload and lack of time for qualitative work, shortage of staff, lack of funding to preventive measures, lack of cooperation with the social partners especially with the local community, training system imperfections, wages and workload imbalance.

Straipsnyje remiantis „Trijų žingsnių viešojo sektoriaus strategijos modelio“ metodu, analizuojami Lietuvos policijos strateginio planavimo aspektai, atskleidžiant strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijaus pasirinkimo pagrįstumą, aiškumą ir pasiekimo skaidrumą. Pirmoje straipsnio dalyje nagrinėjami viešajame sektoriuje taikytini strateginio planavimo principai ir metodai, aptariama viešojo administravimo institucijų veiklos planavimo, vykdymo ir vertinimo reikšmė. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjami policijos institucijos strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijai: 1) visuomenės pasitikėjimas policija; 2) ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis; 3) eismo įvykiuose žuvusių asmenų, skaičiuojant 1 mln. gyventojų, skaičiaus mažėjimas, palyginus su ankstesniais metais. Tyrime daroma išvada, jog policijos institucijai tinkamai nepavyko suformuluoti adekvačius tikslo rezultatui vertinimo kriterijus, todėl policijos veiklos planavimo principai nėra pakankamai aiškūs.

In the paper, on the basis of sociological studies results, the police officers value orientations and their relationship with the implementation of performance management and employee incentive scheme in the police organization are analysed. At the end, the value orientations and theoretical aspects of their change are discussed; police officers value orientations change are disclosed; influence of the institutions on the formation of value orientations of the police officers is examined. Possible conflicts between personal beliefs and institutions directives and its operating methods can be combined to achieve consensus, compromise and improvement, however, cannot be ignored. Many police officers value orientations in two decades have changed: at the expense of moral values pragmatism, and personal satisfaction goal reinforced. The state should recognize the changed value preferences and reorganize the structure of the police administration, personnel management policies and develop the value-driven incentive system. The study results conclude that due to imperfection of some rules of law regulating the police work, common management and administration mistakes, lack of funds, the police structure and the personal employees’ values lack of compatibility. This can complicate the implementation of the institution objectives.

Straipsnyje nagrinėjami poreikiai ir galimybės Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje vykdyti Frontex parengtą VSAT vidurinės grandies pareigūnų mokymo standartą (CMC). Programos poreikis apsprendžiamas Bolonijos proceso reikalavimais ir Frontex veikla. CMC taikymo galimybės įvertinamos analizuojant Teisės ir valstybės sienos apsaugos studijų programą ir ją lyginant su CMC. Daroma išvada, jog norint Lietuvoje rengti VSAT vidurinės grandies pareigūnus pagal CMC standartus, Teisės ir valstybės sienos apsaugos studijų programa yra taisytina.

Straipsnyje analizuojama policijos pareigūnų rengimo institucinės sistemos raida Lietuvoje 1990 – 2000 metais ir atskleidžiamos policijos neefektyvumo priežastys. Tuo tikslu tiriama: 1) vidaus reikalų sistemos plėtros tendencijos; 2) reikalvimai stojantiems į policijos tarnybą; 3) policijos rengimo institucinės sistemos reformos Tyrime daroma išvada, kad dėl skirtingo policijos pareigūnus rengiančių mokymo įstaigų pavaldumo bei VRM ir Lietuvos policijos akademijos nepakankamai lankstaus bendradarbiavimo Lietuvoje 1990-2000 m. nebuvo sukurta moderni policijos rengimo sistema, užtikrinanti kokybišką pareigūnų parengimą.