Kanopka, Adomas

Modern economic development is based on innovative ideas and new investments. The better resources are deployed in investment projects, the higher the level of innovation and return for the society. On the other hand, both the efficiency of investment activities and the pace of economic growth are, to a great extent, conditioned by the quality of the system of selecting investment projects, which correspond to the existing and changing circumstances of economic functioning. The paper aims to identify and assess risk factors for renewable energy investment projects from stakeholders’ perspective. To achieve this objective, the risk analysis methods were examined and factors affecting the investment risk of renewable energy sources and their types were identified and analysed from the point of view of the public sector, funder and investor. The qualitative expert assessment method was used to evaluate the risk factors.

With the costs of fossil fuel consistently rising wor1dwide over the last deoade, the development of green technologies has become a major go al in many countries. Therefore the evaluation of wind power projects becomes a very important task. To estimate the value of the technologies based on renewable resources also means taking into consideration social, economic, environmental, and scientific value of such projects. This article deals with economic evaluation of electricity generation costs of onshore wind fanus in Lithuania and the key factors that have influence on wind power projects and offer a better understanding of social-economic context behind wirid power projects. To achieve these goats, this article makes use of empirical data of Lithuania's wind power farms as well as data about the investment environment of the country. Based on empirical data of wirid power parks, the research investigates the average wind farm generation efficiency in Lithuania. Employing statistical methods the retum on investments of wind farms in Lithuania is calculated. The value created for every party involved and the total value of the wind farrn is estimated according to stakeholder theory.

Šiuolaikinis ekonomikos vystymas grindžiamas inovatyviomis idėjomis ir naujomis investicijomis. Kuo geriau diegiant investicinius projektus yra išdėstomi ištekliai, kuo aukštesnis inovacijų lygis, tuo didesnę grąžą gauna visuomenė. Savo ruožtu, ir investicinės veiklos efektyvumą, ir ekonomikos augimo tempus didele dalimi lemia investicinių projektų atrankos sistemos kokybė, atitinkanti esančias ir kintančias ekonomikos funkcionavimo aplinkybes. Straipsnio tikslas – atsinaujinančių išteklių energetikos investicinių projektų rizikos vertinimo metodų vystymas ir taikymas. Sprendžiant šį uždavinį išnagrinėti rizikos analizės metodai, išskirti atsinaujinančių energijos šaltinių investavimo riziką veikiantys veiksniai ir jų tipai, kurie nagrinėjamos iš viešojo sektoriaus, finansuotojo ir investuotojo pozicijų. Rizikos veiksnių vertinimui pritaikytas kokybinis ekspertinio vertinimo metodas.

Tyrimo ribotumas – Tyrimo objektas labai platus, tačiau šiame tyrime apsiribojama socialinės-ekonominės transformacijos procesų modeliais ir jų analize darnios plėtros rėmuose. Praktinė reikšmė – Socialinio teisingumo ir solidarumo svarba buvo iškelta Brundtland komisijos 1987 m., ES ir Lietuvos viešoji politika nukreipta į darnią socialinės sistemos plėtrą ir siekia užtikrinti socialinės sistemos kokybę, kurios matavimui reikalingi su socialine darna susiję veiksniai ir rodikliai. Todėl rodiklių, matuojančių socialinę darną, išskyrimas ir analizė turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Originalumas– Pagrindinis socialinio teisingumo teorijų trūkumas yra tas, kad jos ignoruoja arba neatskleidžia kaip jų deklaruojami principai bus įgyvendinami konkrečioje socialinėje ekonominėje aplinkoje. Šia tema esantys empiriniai tyrimai gana kuklūs, ypač lyginant su gausiais teoriniais teisingumo istorijos, socialinio teisingumo ištakų, socialinio teisingumo paradigmų tyrimais. Straipsnis siekiama prisidėti prie šios spragos mažinimo ir prie darnios, socialiai teisingos viešosios politikos vystymo.

Availability and speed of information delivered nowadays by internet, on [spreads of user-friendly information .systems induce business networks lo grow. Implementing technological solutions such as internet-based interconnections business networks have much more advantages than independent organizations and. at the same time, have some problems in combining business models with information systems architecture. The paper discusses the fundamentals of methodology for assessment of business networks. The methodology is based on principles of conceptual modelling, ontology creation and networking systems. Methodological point of view is applied for considering value-based business systems with main focus on how economic value is created, exchanged and consummated within of a network. Conceptual model of Lithuania's electricity market illustrates e3-value methodology. On the basis of this analysis requirements for adaptation information systems planning methodology for business networks ideas are considered for the purpose of enable alignment between a business models and information systems architecture.