Poškienė, Eglė

Šio darbo tikslas – išanalizuoti darbuotojų pasitenkinimo darbu sąsajas su meistriškumu dirbti (angl. job crafting) ir asmenybės bruožtais bei ištirti, kaip neurotiškumas veikia šiuos ryšius. Tyrime dalyvavo 398 įvairių įmonių darbuotojai. Naudoti standartizuoti instrumentai: Didžiojo penketo asmenybės bruožų klausimynas (angl. Big Five – 2 inventory), meistriškumo dirbti skalė (Job Crafting Scale) ir Minesotos pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. MSQ). Duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS Statistics 22, taikant Spearmano koreliaciją, tiesinę regresiją ir mediacijos analizę. Rezultatai parodė, kad struktūrinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,453; p < 0,001), socialinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,428; p < 0,001) ir iššūkių darbe didinimas (ρ = 0,407; p < 0,001) – reikšmingai koreliuoja su pasitenkinimu darbu. Tačiau darbo reikalavimų mažinimas neturėjo reikšmingo ryšio. Ekstraversija (ρ = 0,263), sutariamumas (ρ = 0,309), sąmoningumas (ρ = 0,307) ir atvirumas naujai patirčiai (ρ = 0,284) buvo teigiamai susiję su pasitenkinimu darbu, o neurotiškumas – neigiamai (ρ = –0,361). Regresinė analizė atskleidė, kad struktūrinių ir socialinių darbo išteklių didinimas paaiškina 33,2 % pasitenkinimo darbu variacijos (R² = 0,332; p < 0,001). Mediacija parodė, kad trys darbo formavimo strategijos iš dalies tarpininkauja tarp neurotiškumo ir pasitenkinimo darbu, mažindamos neigiamą bruožo poveikį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojai taikydami struktūrinių išteklių didinimą ir socialinių ryšių plėtojimą, teigiamai veikia savo pasitenkinimą darbu. Šis pokytis vyksta net ir esant aukštesniam neurotiškumo lygiui. Šie tyrimo rezultatai naudingi organizacijoms siekiančioms, be didesnių papildomų išteklių, skatinti darbuotojų įsitraukimą, didinti jų gerovę ir pasitenkinimą darbu.