Dagienė, Eleonora

Mokslo vertinimas Lietuvoje nuolat sulaukia karštų diskusijų, jas paskatina mokslo vertinime nuolat vykstantys tobulinimai. Jie apima ne tik porą dešimtmečių gludintą formalųjį vertinimą, bet ir jau porą praėjusių palyginamųjų ekspertinių vertinimų. Paskutinio ekspertinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad kai kurias Lietuvos mokslo sritis surakino sąstingis, kurio greičiausiai nepavyks išjudinti nesutelkus pastangų.

Mykolo Romerio tyrėja ir Leideno universiteto doktorantė Eleonora Dagienė 2018 m. pabaigoje pradėjo mokslo tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti Lietuvos mokslo vertinimo priemonių efektyvumą ir kylančias kliūtis bei nustatyti nenumatytas kiekybinio mokslo vertinimo pasekmes. Analizuojant Lietuvos mokslo vertinimo reglamentavimą ir mokslometrinius rodiklius, iškilo papildomų klausimų. Vienas iš tokių klausimų susijęs su Lietuvos mokslo tarptautiškumu: kodėl, nepaisant daugybės skatinimo priemonių, Lietuvos mokslo tarptautiškumo rodikliai nekyla?

Siekiant giliau pažvelgti į Lietuvos publikacijomis matuojamus mokslo pasiekimus, papildomi duomenys buvo surinkti iš daugiau kaip 50 interviu su mokslo politikais, administratoriais ir įvairių sričių mokslininkais. Analizuojant pokalbiuose surinktą medžiagą mokslininkų įtrauktis tapo viena iš svarbiausių ir daugiausiai klausimų keliančių temų. Maža to, pirminiai tyrimo rezultatai atskleidžia, kad prieš skatinant mokslininkus įsitraukti į tarptautines akademines bendruomenes, vertėtų susirūpinti vietinės reikšmės įtrauktimi.

Be visa ko, vietinė ir tarptautinė įtrauktis siejama ir su mokslo veiklų ekonominiu ir socialiniu poveikiu, kuris Lietuvos mokslo bendruomenei yra sąlyginai naujas. Tai sąlygojo papildomos temos įtraukimą į du renginius, suteiksiančius įžvalgų mokslo politikos formuotojams ir Lietuvos akademinei bendruomenei.

Mokslo knygų, kurios yra esminis daugelio mokslo sričių rezultatas, vertinimas šiuo metu grindžiamas nenuosekliu leidėjų prestižu, dažnai neatsižvelgiant į paties mokslo darbo vertę. Ši problema ypač aktuali Lietuvoje, kur nacionaliniai tyrimai susiduria su dideliais tarptautinio matomumo iššūkiais. Projektu PROBE siekiama pateikti mokslo tyrimais grįstas įžvalgas, kurios padėtų pagerinti mokslo knygų matomumą ir vertinimą Lietuvoje, mažinant atotrūkį tarp infrastruktūros potencialo ir tyrėjų pasirengimo pokyčiams.

Šiam tikslui pasiekti PROBE bus vykdomas dviejų dalių mišriųjų metodų tyrimas. Pirma, atliksime nacionalinių duomenų infrastruktūrų (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos katalogo ir eLABa) potencialo analizę. Atliksime kiekybinį metaduomenų auditą ir kokybinę analizę, kad nustatytume atotrūkį tarp informacijos, esančios spausdintose knygose ir skaitmeniniuose kataloguose. Tai leis sukurti metodiką, reikalingą išsamių metaduomenų skaitmeninimui ir kaupimui. Antra, gilinsimės į Lietuvos mokslo bendruomenės požiūrį į vertinimo reformą, pasitelkdami tikslines grupes ir nacionalinę apklausą.

Apibendrinus šias įžvalgas, projektas pateiks išsamų pokyčių iššūkių bei galimybių vaizdą ir originalius duomenų rinkinius. Remiantis gautais rezultatais, bus parengtos mokslu pagrįstos rekomendacijos, kokius metaduomenis būtina skaitmenizuoti ir laisvai teikti. Tai sudarys pagrindą teisingesnei, skaidresnei vertinimo sistemai, kuri padėtų padidinti Lietuvos mokslo tarptautinį matomumą, kartu išsaugant lietuvių kaip mokslo kalbą.

Projektas PROBE (2026–2027) įgyvendinamas vykdant projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete", kuris finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva".