Bučnytė, Milda

Šiuo magistro baigiamuoju darbu mes norėjome parodyti Lietuvos teisininkų tarptautininkų mokslinį palikimą, prisiminti žymiausius Lietuvos teisininkus tarptautininkus sudėtingu Lietuvos istorijos laikotarpiu tarp dviejų Pasaulinių karų savo moksliniais tyrinėjimais, publikacijomis, praktine veikla prisidėjusiems ne tik prie šios teisės šakos mokslo plėtojimo Lietuvoje, bet ir prie sėkmingo mūsų valstybės interesų gynimo tarptautinėje arenoje. Šis darbas leido daugiau sužinoti apie su Lietuva susijusią tarptautinės teisės istoriją, reikšmingą Lietuvos indėlį į tarptautinį teisingumą ir įtaką tarptautinės teisės raidai. Neabejotina, kad bet kurios valstybės mokslo plėtojimas susijęs su universitetais. Tarptautinės teisės studijos prasidėjusios Vyriausioje Lietuvos mokykloje po dviejų šimtų metų buvo atgaivintos Lietuvos universitete. Neturint savos profesūros tarptautinės teisės kursą dėstė kviestinai profesoriai. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Universitete D. Krivickas apgynė vienintelę tarptautinės teisės daktaro disertaciją Lietuvos valstybei aktualia tarptautinio teisingumo tema. Universiteto dėstytojai ne tik skaitė paskaitas, rašė monografijas ir straipsnius, bet ir aktyviai dalyvavo valstybės gyvenime dirbdami teisinį darbą, atstovavo valstybę tarptautiniuose santykiuose. Jie daug prisidėjo prie Lietuvos nacionalinių interesų gynimo Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Tribunole, tuo ne tik apgindami valstybės interesus, bet ir parodydami, kad ir mažosios valstybės pasiremdamos tarptautinės teisės autoritetu gali apginti savo interesus. Mūsų išnagrinėtų šaltinių analizė leidžia daryti išvadą, kad pagrindiniai nagrinėjamo laikotarpio tarptautinės teisės mokslo darbai buvo susiję su aktualiausiomis valstybės tarptautinėmis problemomis, tuo dar kartą patvirtinant, kad tarptautinė teisė glaudžiai susijusi su politika. Nėra labai svarbu, kad kai kurias to meto mokslininkų padarytas išvadas paneigė šiuolaikiniai tarptautinės teisės tyrimai ir politinės realijos. Tai galime vertinti kaip tam tikrą mažos tautos patriotų norą apginti savo valstybės interesus sudėtingoje tarptautinėje situacijoje. Turime pastebėti, kad jų darbai pasižymi kruopščia ir įvairiapusiška literatūros analize, šaltinių gausa. Jų darbuose nagrinėjami valstybės susikūrimo ir pripažinimo 1918 m. klausimai (ko dar nepadarė šiandien mūsų tarptautinės teisės specialistai), tarptautinio teisingumo teismo jurisdikcija, Klaipėdos krašto teisinio statuso įvertinimas pagal tarptautinę teisę, Lietuvos – Lenkijos konflikto dėl Vilniaus krašto santykių analizė. Žinoma, kalbėti apie tai, kad per nepilną dvidešimties metų laikotarpį susiformavo atskira tarptautinės teisės mokykla Lietuvoje, būtų neteisinga. Tačiau nematyti ir tai pamiršti taip pat negalima, nežiūrint į tai, kad šiandieninės tarptautinės realijos teisininkams tarptautininkams meta kitus iššūkius.