Jasevičienė, Dalia

Anotacija. Nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos teisių apsauga iki baudžiamojo proceso pradėjimo šiuo metu yra grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymu “Dėl pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims”. Minėtame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad nukentėjusiems asmenims nuo nusikalstamos veikos pagalbą suteikia akredituotos pagalbos tarnybos (Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas, 2021). Pastebėtina, kad 2023 metais Lietuvoje tokiomis akredituotomis tarnybomis tapo 25 organizacijos. 2022 - 2023 m. buvo atliktas empirinis tyrimas kurio tikslas buvo nustatyti ar asmenims, kurie kreipiasi į policiją pranešdami apie galimą nusikalstamą veiką jų atžvilgiu yra sudaromos sąlygos naudotis Lietuvos Respublikos Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme įtvirtintomis garantijomis. Šio empirinio tyrimo metu, taikant apklausos metodą, garantuojant respondentams anonimiškumą, buvo surinkta informacija iš 16 asmenų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų, kurie kreipėsi į nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybas ieškodami pagalbos. Atlikta asmenų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų anoniminė apklausa leido įvertinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims“ efektyvumą ir akredituotų tarnybų teikiamų paslaugų prieinamumą. Buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo 3 str. įtvirtinti pagalbos teikimo principų ir nukentėjusiųjų asmenų teisių, numatytų minėto įstatymo 4 str. realizavimas praktinėje pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybų veikloje (toliau – akredituota tarnyba) yra gana sudėtingas, o kartais net ir neįmanomas. Vienas svarbiausių probleminių klausimų yra teisinės konsultacijos dėl policijos (ikiteisminio tyrimo įstaigos) atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą suteikimo terminai. Ši konsultacija turi būti suteikta per 7 dienas, nes toks apskundimo terminas įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Baudžiamojo proceso kodeksas, 2002). Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, operatyviai sureaguoti į tokį trumpą įstatymo nustatytą terminą (pateikti teisininko kvalifikuotą konsultaciją) pagal anoniminius apklausos duomenis, galėjo tik dvi iš dvidešimt penkių akredituotų tarnybų. Gauti tyrimo metu duomenys leidžia teigti, kad 2021 m. priimtas įstatymas sudarė galimybę asmenims nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos pasinaudoti tam tikro pobūdžio paslaugomis. Tuo pačiu tai parodė, kad tiek psichologinės pagalbos, tiek teisinės nemokamos paslaugos prieinamumas vis dar yra nepakankamas.

Kasdien besikeičiant visuomenei, deja keičiasi ir asmenų svaiginimosi būdai ir priemonės. 2016.09.21 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas išplatino pranešimą „Karfentanilis: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras įspėja apie naują opioidų pavojų“. Pranešime buvo perspėjama apie tai, kad į Lietuvą gali būti įvežta ir imti plisti naujas sintetinis opioidas – fentanilių grupės psichotropinė medžiaga „karfentanilis“. Tuo metu Lietuvos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas dar neturėjo duomenų apie apsinuodijimus šia medžiaga Lietuvoje. Karfentanilis dar 2014m. pradžioje buvo įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Ši medžiaga labai pavojinga tuo, kad stipriai veikia labai mažos dozės. Kai kuriais atvejais galima apsinuodyti net per odą, palietus medžiagą. Todėl būtina gauti kuo tikslesnius duomenis apie šios medžiagos paplitimą tarp asmenų nuolat vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas. Tuomet tinkamai įvertinti, ar šios medžiagos aptikimui skiriamas pakankamas policijos pareigūnų dėmesys. O gal, iš tiesų, tik labai nedidelis procentas visų priklausomybėmis sergančių asmenų ją vartoja ir jos paplitimas yra mažas palyginus su kitomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Taigi šio darbo tikslas yra nustatyti, kiek plačiai per kelerius metus paplito Lietuvoje nauja psichotropinė medžiaga karfentanilis ir išanalizuoti pagrindines problemas, policijos pareigūnams nustatant disponavimą šia medžiaga. Norint nustatyti, kiek ištiktųjų yra paplitusi kokia nors draudžiama psichotropinė medžiaga, tikslinga rinktis du būdus: apklausti asmenis, tarp kurių ši medžiaga platinama, ir peržiūrėti teismo sprendimus dėl nustatyto disponavimo draudžiama medžiaga. Tyrimui buvo pasirinkti abu šie būdai norint kuo tiksliau įvertinti, koks procentas visų narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančių asmenų vartoja būtent karfentanilį. Taigi darbe buvo naudojami šie metodai: anketinės apklausos ir lyginamosios dokumentų analizės, bei kiti standartiniai praktinių teisinės problemų tyrimo metodai. Darbe buvo pasirinkta konkreti vietovė Lietuvoje – Kauno miestas. Atliekant tyrimą buvo peržiūrėti visi 2019 m. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimti sprendimai, 195 bylose pagal LR BK 259 str. ir 260 str. Ir buvo anonimiškai bendraujama su narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančiais 87 asmenimis gyvenančiais Kaune. Nustatyta, kad 3% bylų buvo susijusių su fentanilių grupės psichotropinėmis medžiagomis, visos būtent su karfentaniliu. Daugelis ikiteisminių tyrimų buvo pradėti policijos pareigūnams patikrinus asmenis ir transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad net 88% asmenų, vartojančių karfentanilį, teigia jį platinantys. Iš to, kad ši medžiaga pasitaiko tik 3% bylų, o net 44% apklaustųjų teigia vartojantys būtent šią medžiagą, darytina išvada, kad yra tam tikrų aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai neaptinka fentanilių grupės psichotropinių medžiagų darydami asmenų ar automobilių dalines apžiūras.