Juknienė, Jolita

The aim of this study is to investigate the disruption of learning organization principles within dental service organizations, focusing on the critical commitment to patient care and its impact on long‐term staff retention.

Objectives: The aim of the study was to identify potential areas for improvement in the prevention of oral diseases in pregnant women by assessing their oral care habits and awareness regarding oral health. Methods: An original, anonymous, web-based survey was conducted among women at any stage of pregnancy. The survey consisted of 23 questions regarding oral care habits, knowledge about oral health of mother and child, general and oral health changes, and attendance of oral healthcare services during pregnancy. The data analysis was performed using IBM SPSS 27.0 version software. Descriptive statistics, Chi-square and Wilcoxon signed-rank tests were used to analyse the data. The level of statistical significance was set at p < 0.05. Results: A total of 714 pregnant women participated in the study, with a mean (SD) age of 30.2 (4.4) years. Majority of the respondents demonstrated acceptable oral health-related knowledge and habits. A lack of interdental care among pregnant women was discovered. Nearly a third (27.6%) of the respondents reported a decline in their oral health during pregnancy. The most commonly reported general and oral health issues during pregnancy were increased stomach acid levels (71.3%) and gum bleeding (43.3%). Pregnant women were most frequently informed about the importance of oral care by an obstetrician-gynaecologist (25.4%). Conclusions: The study revealed the need for targeted interventions to enhance oral health awareness and practices among pregnant women in Lithuania. While overall oral hygiene habits were acceptable, deficiencies in interdental care and knowledge regarding oral health during pregnancy were evident. Higher level of education and urban residency were associated with superior oral care practices of pregnant women. In order to improve oral health of mother and child, interdisciplinary collaboration and dissemination of accessible, evidence-based information are essential.

Tikslas – apžvelgti perdirbtos mėsos vartojimą mažinančių intervencijų veiksmingumą.Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslo publikacijų paieška atlikta duomenų bazėse PubMed, Cochrane, ResearchGate bei MDPI. Į šią apžvalgą įtrauktos 2010–2024 m. mokslo publikacijos anglų kalba, kuriose vertintas intervencijų, ska-tinančių gyventojus mažinti perdirbtos mėsos vartojimą, veiksmingumas.Rezultatai. Iš viso rasti 1 749 straipsniai, iš jų atrankos kriterijus atitiko ir į apžvalgą įtraukta 10 publikacijų. Daugiau negu pusėje į vertinimą įtraukų publikacijų vertintos švietimo ir informuotumo didinimo intervencijos. Tyrimų re-zultatai parodė, kad intervencijos, kuriose buvo pateikiama informacija ne tik apie perdirbtos mėsos vartojimo žalą vartotojo sveikatai, bet ir apie poveikį aplinkai ir gyvūnams, reikšmingai sumažino suvartojamos perdirbtos mėsos kiekį arba padidino pasiryžimą mažinti perdirbtos mėsos vartojimą. Tyrimais nustatytas reikšmingas ryšys tarp pasi-ryžimo mažinti perdirbtos mėsos vartojimą lygio bei taikytų intervencijų veiksmingumo, todėl labai svarbu planuo-jant bei teikiant intervencijas įvertinti tikslinės populiacijos siekius bei pasiryžimą pokyčiams.Didžioji dalis intervencijų buvo atliktos naudojant informacines technologijas: per socialinius tinklus, bendravimo programėles, nuotolinėmis konsultacijomis internetu, telefonu ar elektroniniu paštu ir pan. Galima daryti prielaidą, kad įvairios informacinės technologijos leidžia greitai ir gana nebrangiai pasiekti didelę auditoriją ir yra labai tinka-mos švietimui ir informuotumo didinimui, o gyvai taikomos intervencijos, tikėtina, gali būti daug didesnės apimties ir labiau orientuotos į pavienius asmenis ar mažas žmonių grupes. Tik sveikatos priežiūros specialistų teikiamos gyvenimo būdo keitimo intervencijos buvo teikiamos dalyviams ir specialistams bendraujant gyvai.Taip pat veiksminga perdirbtos mėsos vartojimo mažinimo intervencija – maisto produktų ženklinimo ir mokestinės intervencijos. Į apžvalgą įtrauktame tyrime naudoti įspėjamieji ženklai apie mėsos vartojimo įtaką sveikatai ir aplin-kai. Todėl šią intervenciją galima sieti ir su švietimo didinimo intervencijomis.Viename į apžvalgą įtrauktame tyrime pastebėta, kad taikytos intervencijos buvo reikšmingai veiksmingesnės tarp mo-terų nei tarp vyrų, taip pat tarp turinčių vaikų iki 12 metų bei daugiau asmenų savo namų ūkyje turinčių respondentų.Apibendrinti tyrimų rezultatai parodė, kad dažnai pavienių intervencijų veiksmingumas buvo nereikšmingas arba mažai reikšmingas, tačiau intervencijos, kurias sudarė keli komponentai arba kurios truko ilgesnį laiką ir (arba) buvo intensyvesnio pobūdžio, reikšmingai sumažino perdirbtos mėsos vartojimą.Apibendrinimas. Dažniausiai intervencijos vykdomos naudojant informacines technologijas (socialinius tinklus interne-te, telefoninius skambučius, elektroninius laiškus ir kt.). Publikacijų rezultatai parodė didesnį intervencijų veiksmingu-mą tada, kai perdirbtos mėsos vartojimo įtaka buvo pateikiama įtakos sveikatai kontekste, palyginti su įtaka aplinkai ir gyvūnų gerovei. Tyrimuose nustatytas dalyvių apsisprendimo bei požiūrio reikšmingumas intervencijų veiksmingumui. Pastebėta, kad intervencijos buvo veiksmingesnės tiems asmenims, kurie labiau rūpinasi savo ir savo šeimos sveikata.Dalis tyrimų nustatė, jog intervencijos buvo reikšmingai veiksmingesnės tarp moterų nei tarp vyrų, taip pat tarp didesnį šeimos ūkį turinčių dalyvių. Taip pat pastebėta, kad derinant kelias pavienes intervencijas, jų veiksmingu-mas dažnai buvo didesnis negu pavienių intervencijų.

Tikslas – pristatyti Higienos instituto atlikto trumpojo vertinimo „Druskos vartojimą mažinančių intervencijų veiksmingumas“ rezultatus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių publikacijų paieška atlikta duomenų bazėse PubMed, EBSCO, Cochrane, ResearchGate ir MDPI. Į šią apžvalgą įtrauktos 2010–2022 m. anglų kalba publikuotos sisteminės apžvalgos, kuriose analizuojamas intervencijų, mažinančių suaugusiųjų, vaikų bei širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų druskos suvartojimą, veiksmingumas. Rezultatai. Iš viso rasti 2 492 straipsniai, iš jų atrankos kriterijus atitiko ir į apžvalgą įtrauktos 6 sisteminės apžvalgos. Nustatyta, kad intervencijų tipas ir veiksmingumas atskiruose tyrimuose ir tarp skirtingų tikslinių grupių reikšmingai skyrėsi. Didžiojoje dalyje tyrimų vertintos intervencijos, vykdytos tarp suaugusiųjų, 2 sisteminėse apžvalgose vertintos tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų vykdytos intervencijos. Intervencijų veiksmingumas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vertintas visose į apžvalgą įtrauktose sisteminėse apžvalgose. Daugelis tyrimuose vertintų intervencijų turėjo įtakos įvairių su druskos vartojimu susijusių rodiklių – suvartojamos druskos kiekio, maisto produktų pasirinkimo, druskos naudojimo gaminant maistą, sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo – pokyčiams. Vaikams veiksmingiausios buvo ugdymo įstaigose ir namuose taikomos intervencijos (švietimo apie tinkamą mitybą įtraukimas į mokymo programą, tėvų įsitraukimas), o suaugusiesiems – švietimo intervencijos, vykdomos bendruomenės lygiu ir per žiniasklaidos kampanijas, bei privalomas maisto produktų sudėties keitimas. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims taikomos intervencijos dažniausiai nesiskyrė nuo bendroje populiacijoje vykdomų intervencijų, tačiau dažniau buvo atliekamos sveikatos priežiūros įstaigose. Maisto sudėties keitimo intervencijos, kuriomis siekta mažinti druskos kiekį vartojamame maiste ir naudoti druskos pakaitalus gaminant maistą, įgyvendinamos kartu su švietimu ir informuotumo didinimu, buvo veiksmingesnės, nei atskirai vykdomos maisto produktų sudėties keitimo intervencijos. Individualiai ar grupėse vykdomos švietimo intervencijos visose sisteminėse apžvalgose įvertintos kaip veiksmingos mažinant druskos suvartojimą bei didinant suaugusiųjų ir vaikų informuotumą. Ilgesnį laiką vykdytų intervencijų metu gauti geresni rezultatai, o didžiausias veiksmingumas nustatytas vykdant intervencijas, kurių trukmė siekė 12 mėnesių ir ilgiau. Žiniasklaidos kampanijos veiksmingai skatina vartotojus skaityti maisto produktų etiketes, atkreipiant dėmesį į druskos kiekį produkte, ir mažinti pridėtinės druskos kiekį gaminant maistą. Tyrimai, kuriuose vertintas žiniasklaidos poveikis maisto pramonei, siekiant keisti maisto produktų sudėtį mažinant druskos kiekį juose, neatskleidė reikšmingo veiksmingumo. Daugelis maitinimosi aplinkos gerinimo intervencijų atliktuose tyrimuose taip pat buvo veiksmingos mažinant druskos suvartojimą ir didinant vartotojų informuotumą. Nustatyta, kad maisto ženklinimas ir labai didelis akcizo mokestis gali padėti reikšmingai sumažinti druskos suvartojimą ir išsaugoti daugiau kokybiško gyvenimo metų, lyginant su kitomis vertintomis intervencijomis. Nustatyta, kad daugiakomponentės druskos mažinimo intervencijos yra veiksmingesnės už bet kurią intervenciją, įgyvendinamą atskirai. Dažniausiai daugiakomponentės intervencijos apėmė skirtingas švietimo ir maisto produktų sudėties keitimo intervencijas, tačiau aptikta ir maitinimosi aplinkos gerinimą apimančių intervencijų. Galimybės apibendrinti daugiakomponenčių intervencijų rezultatus buvo ribotos, kadangi jas sudarantys komponentai tarp tyrimų reikšmingai skyrėsi. Apibendrinimas. Didžiausias druskos suvartojimui mažinti taikomų intervencijų veiksmingumas nustatytas tais atvejais, kai intervencijos buvo pritaikytos tikslinei grupei ir apėmė kelis skirtingo tipo komponentus. Visgi apžvelgti duomenys parodė, kad pavienės intervencijos taip pat gali padėti veiksmingai mažinti suvartojamą druskos kiekį (pvz., individualios ir grupinės švietimo intervencijos), tačiau jų įtaka bendram druskos suvartojimui visuomenėje yra mažesnė.

Tikslas – įvertinus odontologinių paslaugų prieinamumo vaikams su negalia būklę Lietuvoje, nustatyti svarbiausius prieinamumą gerinančius veiksnius. Medžiaga ir metodai. Kokybinis tyrimas, skirtas vaikų, turinčių įvairią negalią, odontologinių paslaugų prieinamumui Lietuvoje įvertinti. Kokybiniame tyrime dalyvavo 7 informantai, auginantys vaikus su negalia. Laikantis konfidencialumo ir kitų tyrimo etikos principų duomenys transkribuoti ir analizuoti taikant kokybinės turinio analizės metodą. Tyrimo rezultatai ir išvados. Remiantis tyrimo duomenimis, tėvai, auginantys vaikus su negalia, susiduria su odontologinių paslaugų prieinamumo kliūtimis. Stebima, kad nors vaikai lankosi profilaktiškai, jiems atliekama tik apžiūra, o tokios profilaktinės programos, kaip dantų silantavimas ar profesionali burnos higiena, nebuvo taikytos. Taip pat tėvai susiduria su ilgomis laukimo eilėmis viešajame sektoriuje, todėl dažniau kreipiasi į privatų sektorių. Ryškiausia problema yra specialistų pasirengimas ir motyvacija priimti pacientus su negalia. Darytina išvada, kad odontologinių paslaugų prieinamumas vaikams su negalia nėra gerai organizuotas, o pagrindinės prieinamumo kliūtys yra ilgos laukimo eilės viešajame sektoriuje bei specialistų, dirbančių su negalią turinčiais vaikais, trūkumas. Siekiant gerinti odontologinių paslaugų prieinamumą vaikams su negalia, svarbu organizuoti tikslingus gydytojų odontologų kvalifikacijos kėlimo mokymus, skirtus darbo su negalią turinčiais vaikais žinioms gausinti. Reikšminiai žodžiai: burnos sveikata, burnos sveikatos paslaugų prieinamumas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, vaikai su negalia, prieinamumo kliūtys ir veiksniai.

Tikslas – pristatyti Higienos instituto atlikto vertinimo „Vaisių ir daržovių suvartojimo tarp suaugusiųjų ir vaikų didinimui taikomų intervencijų veiksmingumas“ rezultatus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių publikacijų paieška atlikta duomenų bazėse PubMed, Cochrane, Research- Gate, MDPI. Į šią apžvalgą įtrauktos 2010–2021 m. anglų kalba publikuotos sisteminės apžvalgos, kuriose analizuojamas intervencijų, padedančių didinti suaugusiųjų ir vaikų vaisių ir daržovių suvartojimą, veiksmingumas. Rezultatai. Iš viso rasti 2 443 straipsniai, iš jų atrankos kriterijus atitiko ir į tyrimą įtraukta 17 sisteminių apžvalgų. Nustatyta, kad intervencijų tipas ir veiksmingumas atskiruose tyrimuose ir tarp skirtingų tikslinių grupių reikšmingai skyrėsi. Daugelyje tyrimų vertintas vaikams ir suaugusiesiems arba tik vaikams taikytų intervencijų veiksmingumas, o vien suaugusiesiems skirtos intervencijos nagrinėtos tik 2 sisteminėse apžvalgose. Ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje veiksmingiausios intervencijos buvo pakartotinis vaisių ir daržovių rodymas vaikams ir jų ragavimas. Šių intervencijų tikslas – pripratinti vaiką prie įvairių vaisių ir daržovių bei suformuoti įpročius juos noriai vartoti. Mokyklinio amžiaus vaikų grupėje viena veiksmingiausių intervencijų – nemokamas vaisių ir daržovių tiekimas ugdymo įstaigose. Taip pat vaikams veiksmingos intervencijos apėmė kitas ugdymo įstaigose bei namuose taikomas priemones: daržovių ir vaisių dalijimą, švietimo apie tinkamą mitybą įtraukimą į mokymo programas bei tėvų įsitraukimą į vaikus daugiau vaisių ir daržovių vartoti skatinančias iniciatyvas. Suaugusiuosius vartoti vaisius ir daržoves veiksmingai skatina daugiakomponentės intervencijos, apimančios švietimą sveikos mitybos tema naudojant elektronines sklaidos priemones (internetą, išmaniųjų telefonų programėles), konsultavimą mitybos klausimais ir mitybos planų sudarymą. Intervencijos, atliekamos naudojant elektronines sklaidos priemones, įvertintos kaip veiksmingos didinant tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaisių ir daržovių suvartojimą. Apibendrinimas. Didžiausias vaisių ir daržovių suvartojimui didinti taikomų intervencijų veiksmingumas nustatytas tada, kai poveikio priemonės taikytos tikslinei grupei ir apėmė kelis skirtingo tipo komponentus (pvz., švietimą ir prieinamumo didinimą). Visgi svarbu paminėti, jog ir pavienės intervencijos gali padėti veiksmingai didinti suvartojamą vaisių ir daržovių kiekį (pvz., pakartotinis ragavimas ikimokyklinio amžiaus vaikams, vaisių ir daržovių dalijimas ugdymo įstaigose, informacijos sklaida įvairiais kanalais) tikslinėse grupėse.

Bruksizmas - pasikartojančių žandikaulių raumenų veikla, kuriai būdingas dantų sukandimas arba griežimas, arba apatinio žandikaulio stūmimas, išskiriant dieninį ir naktinį bruksizmą [1]. Naktinio brukizmo paplitimas suaugusiųjų tarpe siekia 8 proc., tuo tarpų, tarp vaikų nuo 3,4proc. iki 40, 6 proc., bruksizmo svarbą burnos priežiūrai rodo jo paplitimas populiacijoje ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių tarpe [2, 3, 4, 5]. Labai svarbu, kad burnos higienistas mokėtų atpažinti bei žinotų kaip instruktuoti pacientą dėl tolimesnių veiksmų bruksizmo valdyme.