Paurienė, Giedrė

Homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai, padaromi prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytino tapatumo, yra itin žalingi tiek pačiam nukentėjusiam asmeniui, tiek socialinei grupei, kuriai jis priklauso. Kadangi šiomis nusikalstamomis veikomis yra pažeidžiamos tokių asmenų teisės ir jų orumas, homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų tinkamas išaiškinimas, tyrimas bei prevencija yra svarbūs tiek Lietuvos valstybei, tiek žmogaus teisių srityje veikiančioms institucijoms, tiek šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Šio magistro darbo tikslas yra atskleisti homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų teisinius ir etinius aspektus bei jų kurstymo priežastis. Tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: aptarti homofobine ir transfobine neapykanta motyvuotų nusikaltimų bei neapykantos kalbos dažnumą, jų poveikį aukai, atskleisti žmogaus teisių problemas, iškylančias homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų kontekste bei, išanalizavus esamą teismų praktiką, aptarti baudžiamosios atsakomybės taikymo už neapykantą kurstančias kalbas bei neapykantos nusikaltimus taikymo problemas. Apžvelgta mokslinė bei teisinė literatūra atskleidė, kad homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai gali apimti bauginimą, padarytą žalą asmens nuosavybei, grasinimus, užpuolimus, sveikatos sutrikdymą ar net nužudymą bei bet kokią kitą nusikalstamą veiką, kai nukentėjęs asmuo yra pasirenkamas būtent dėl realios ar įsivaizduojamos jo seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo. Nuo homofobinės ir transfobinės neapykantos nukentėję asmenys dažnai išgyvena įvairius sunkumus, jaučia neigiamus padarinius, tačiau šie asmenys vis dar vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl prieš juos įvykdytų neapykanta motyvuotų nusikalstamų veikų. Magistro darbe taip pat aptartos žmogaus teisių užtikrinimo problemos, homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų kontekste. Išanalizavus nacionalinių teismų praktiką, matoma, kad teismai, kvalifikuodami veiką kaip neapykantos nusikaltimą ar kurstymą bei spręsdami dėl baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo, atsižvelgia į tokius kriterijus kaip kontekstas, kurstymo realumas, neapykantos motyvas. Visgi, nacionalinių teismų taikomi kriterijai neapykantos kurstymo bylose kelia tam tikrų problemų sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą. Kadangi Lietuvos teismų praktika, nagrinėjant homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimus nėra gausi, kyla problemų siekiant atskleisti visų neapykantos nusikaltimų, kaip atskirų nusikalstamų veikų turinį bei jų išaiškinimą.

Darbe siekta atskleisti pedagogų profesinės kompetencijos ugdymą savaiminiu mokymusi. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinkta biografinė – abdukcinė (grindžiamoji teorija) tyrimo strategija. Tyrimo duomenų rinkimo metodu buvo pasirinktas biografinis naratyvinis interviu. Sisteminis duomenų rinkimo procesas, jų analizė ir rezultatai remiasi abdukcinės teorijos konstravimo tyrimo logika pagal filosofą Charles Peirce bei grindžiamosios teorijos metodologija pagal Strauss ir Corbin (1996). Disertaciniame tyrime konceptualizuota savaiminio mokymosi samprata, apibūdinant jos kaitą mokymosi visą gyvenimą politikos kūrime, bei atskleistas pedagogo profesinės kompetencijos ugdymas savaiminiu mokymusi, iliustruojant šį procesą realiomis tyrimo dalyvių patirtimis. Tyrimo dalyvių gyvenimo istorijos atskleidė, kokie reikšmingi resursai pedagogo profesinei kompetencijai bei jo savaiminio mokymosi veikloms egzistuoja biografinėse sąlygose. Tyrimas padeda suprasti pedagogo profesinės veiklos poveikį savaiminio mokymosi procesams bei pedagogo galimybei tobulėti tiek žvelgiant iš dalykinės, metodinės, tiek ir iš asmeninės perspektyvos. Išryškinti pedagogų savaiminio mokymosi procesai leido identifikuoti sąlygas, lemiančias tiek savaiminio mokymosi, tiek ir pedagogų profesinės kompetencijos ugdymosi pasireiškimą, įsitikinta, jog savaiminį mokymąsi atskleidžia ir paaiškina individo gyvenimiškos patirtys. Nustatytos pedagogų profesinės kompetencijos ugdymo savaiminiu mokymosi sąlygos gali praversti švietimo institucijoms, siekiančioms tobulinti savo veiklą bei tapti besimokančiomis organizacijomis.