Paurienė, Giedrė
Piliečių susirūpinimo privatumu, policijos naudojamų stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija sąsajosItem type:ETD, [The Relationship Between Citizens’ Privacy Concerns, the Acceptability of Surveillance Technologies Used by the Police, and Trust in the Police]magister thesis[2026][S001]Balionienė, KristinaMagistro baigiamojo darbo tema – „Piliečių susirūpinimo privatumu, policijos naudojamų stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija sąsajos“. Aktualumas. Vaizdo stebėjimo kameros, automatinis valstybinių numerių atpažinimas, kūno kameros – visa tai jau įprasta Lietuvos policijos veiklos dalis, tačiau nuolatinė sparčiai besivystanti skaitmenizacija ir technologinė raida skatina į teisėsaugos veiklą įtraukti vis pažangesnius sprendimus, leidžiančius stebėti, sekti ir veikti realiu laiku. Tačiau šios priemonės neretai pasižymi dideliu invazyvumo lygiu asmens privatumo atžvilgiu, todėl kyla pagrįstas klausimas – ar tolesnė technologijų integracija nekelia grėsmių piliečių privatumui ir ar visuomenė apskritai priima tokias priemones. Mokslinė literatūra leidžia daryti prielaidas, kad skaitmeninių sprendimų plėtra dažnai aplenkia teisinį reguliavimą, o tradicinis „saugumo prieš privatumą“ kompromiso modelis nebepaaiškina visuomenės reakcijų. Lietuvoje sisteminių empirinių tyrimų šia tema stokojama, todėl šiame darbe siekiama užpildyti šią spragą. Tyrimo objektas – piliečių susirūpinimo privatumu, policijos naudojamų stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija sąsajos. Darbo tikslas – įvertinti šias sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti privatumo, stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija koncepcijas bei jų sąsajas teoriniame kontekste; 2) apžvelgti Lietuvos ir kitų šalių praktikas, formuojančias institucinį kontekstą ir piliečių požiūrį; 3) empiriškai įvertinti Lietuvos piliečių nuostatas, matuojant susirūpinimą privatumu, technologijų priimtinumą ir pasitikėjimo policija lygį; 4) statistiškai įvertinti šių reiškinių tarpusavio sąsajas; 5) interpretuoti gautus rezultatus institucinio skaidrumo ir policijos–visuomenės santykių stiprinimo kontekste. Tyrimo metodai. Teorinėje dalyje taikyta mokslo šaltinių analizė, lyginamasis metodas ir apibendrinimas. Empirinis tyrimas – kiekybinis: duomenys rinkti anketinės apklausos būdu (N = 273), analizė atlikta SPSS taikant aprašomąją statistiką, t-testą, ANOVA, koreliacinę ir moderacinę analizę (Hayes PROCESS, Model 1). Darbo struktūra. Darbą sudaro teorinė, metodikos ir empirinė dalys. Baigiama išvadomis ir rekomendacijomis. Pagrindiniai rezultatai. Tyrimas atskleidė savitą paradoksą – respondentai vienu metu rūpinasi savo privatumu (M = 5,13 iš 7) ir palankiai vertina policijos stebėjimo priemones (M = 5,71 iš 7), o pasitikėjimo policija lygis taip pat aukštas (M = 4,87 iš 6). Ginamasis teiginys, kad didelis susirūpinimas privatumu reikšmingai mažina technologijų priimtinumą, pasitvirtino tik iš dalies – ryšys neigiamas, tačiau silpnas (r = –0,148; p = 0,014). Ginamasis teiginys, kad pasitikėjimas policija silpnina šį neigiamą poveikį, taip pat pasitvirtino tik iš dalies: moderacinė analizė atskleidė reikšmingą sąveikos efektą (B = –0,138; p = 0,002), bet priešingos krypties nei tikėtasi. Aukšto pasitikėjimo grupėje privatumo susirūpinimas priimtinumą mažino stipriausiai (B = –0,151; p = 0,010), o žemo pasitikėjimo grupėje šis ryšys praktiškai išnyko. Tai rodo, kad sprendimų priėmėjams nepakanka remtis vien aukštu pasitikėjimu – priešingai, kuo jis aukštesnis, tuo svarbiau išlieka skaidrus ir proporcingas naujų stebėjimo priemonių diegimas.
10 20 Homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai ir jų kurstymasItem type:ETD, [Homophobic and Transphobic Hate Crimes and their Incitement]master thesis[2023][S001]Kniuraitė, GabrielėHomofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai, padaromi prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytino tapatumo, yra itin žalingi tiek pačiam nukentėjusiam asmeniui, tiek socialinei grupei, kuriai jis priklauso. Kadangi šiomis nusikalstamomis veikomis yra pažeidžiamos tokių asmenų teisės ir jų orumas, homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų tinkamas išaiškinimas, tyrimas bei prevencija yra svarbūs tiek Lietuvos valstybei, tiek žmogaus teisių srityje veikiančioms institucijoms, tiek šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Šio magistro darbo tikslas yra atskleisti homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų teisinius ir etinius aspektus bei jų kurstymo priežastis. Tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: aptarti homofobine ir transfobine neapykanta motyvuotų nusikaltimų bei neapykantos kalbos dažnumą, jų poveikį aukai, atskleisti žmogaus teisių problemas, iškylančias homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų kontekste bei, išanalizavus esamą teismų praktiką, aptarti baudžiamosios atsakomybės taikymo už neapykantą kurstančias kalbas bei neapykantos nusikaltimus taikymo problemas. Apžvelgta mokslinė bei teisinė literatūra atskleidė, kad homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai gali apimti bauginimą, padarytą žalą asmens nuosavybei, grasinimus, užpuolimus, sveikatos sutrikdymą ar net nužudymą bei bet kokią kitą nusikalstamą veiką, kai nukentėjęs asmuo yra pasirenkamas būtent dėl realios ar įsivaizduojamos jo seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo. Nuo homofobinės ir transfobinės neapykantos nukentėję asmenys dažnai išgyvena įvairius sunkumus, jaučia neigiamus padarinius, tačiau šie asmenys vis dar vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl prieš juos įvykdytų neapykanta motyvuotų nusikalstamų veikų. Magistro darbe taip pat aptartos žmogaus teisių užtikrinimo problemos, homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų kontekste. Išanalizavus nacionalinių teismų praktiką, matoma, kad teismai, kvalifikuodami veiką kaip neapykantos nusikaltimą ar kurstymą bei spręsdami dėl baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo, atsižvelgia į tokius kriterijus kaip kontekstas, kurstymo realumas, neapykantos motyvas. Visgi, nacionalinių teismų taikomi kriterijai neapykantos kurstymo bylose kelia tam tikrų problemų sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą. Kadangi Lietuvos teismų praktika, nagrinėjant homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimus nėra gausi, kyla problemų siekiant atskleisti visų neapykantos nusikaltimų, kaip atskirų nusikalstamų veikų turinį bei jų išaiškinimą.
28 14 Pedagogų profesinės kompetencijos ugdymas savaiminiu mokymusiItem type:ETD, [Development of pedagogue’s professional competence by informal learning]Darbe siekta atskleisti pedagogų profesinės kompetencijos ugdymą savaiminiu mokymusi. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinkta biografinė – abdukcinė (grindžiamoji teorija) tyrimo strategija. Tyrimo duomenų rinkimo metodu buvo pasirinktas biografinis naratyvinis interviu. Sisteminis duomenų rinkimo procesas, jų analizė ir rezultatai remiasi abdukcinės teorijos konstravimo tyrimo logika pagal filosofą Charles Peirce bei grindžiamosios teorijos metodologija pagal Strauss ir Corbin (1996). Disertaciniame tyrime konceptualizuota savaiminio mokymosi samprata, apibūdinant jos kaitą mokymosi visą gyvenimą politikos kūrime, bei atskleistas pedagogo profesinės kompetencijos ugdymas savaiminiu mokymusi, iliustruojant šį procesą realiomis tyrimo dalyvių patirtimis. Tyrimo dalyvių gyvenimo istorijos atskleidė, kokie reikšmingi resursai pedagogo profesinei kompetencijai bei jo savaiminio mokymosi veikloms egzistuoja biografinėse sąlygose. Tyrimas padeda suprasti pedagogo profesinės veiklos poveikį savaiminio mokymosi procesams bei pedagogo galimybei tobulėti tiek žvelgiant iš dalykinės, metodinės, tiek ir iš asmeninės perspektyvos. Išryškinti pedagogų savaiminio mokymosi procesai leido identifikuoti sąlygas, lemiančias tiek savaiminio mokymosi, tiek ir pedagogų profesinės kompetencijos ugdymosi pasireiškimą, įsitikinta, jog savaiminį mokymąsi atskleidžia ir paaiškina individo gyvenimiškos patirtys. Nustatytos pedagogų profesinės kompetencijos ugdymo savaiminiu mokymosi sąlygos gali praversti švietimo institucijoms, siekiančioms tobulinti savo veiklą bei tapti besimokančiomis organizacijomis.
89 11