Šapoka, Gintaras

1422 m. rugsėjo 27 d. sudaryta Melno taika – išskirtinė sutartis Lietuvos teisės istorijoje tiek savo sudarymo ypatybėmis, tiek savo reikšme, kai pirmą kartą buvo aiškiai tarpvalstybine sutartimi nustatyta valstybės siena, kurios dalys išliko šimtmečius nekvestionuotos ir šiuo metu išlieka integralia Lietuvos Respublikos sienos dalimi. Sutartis buvo sudaryta lietuvių ir lenkų kariuomenės stovykloje prie Melno ežero, Vyslos dešiniajame krante prie Osos upės, todėl pagal vietovę gavo Melno pavadinimą. Ši tarpvalstybinė sutartis buvo trišalė: ją sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), Lenkijos ir kryžiuočių Ordino atstovai. LDK Melno taikos pagrindinė reikšmė buvo sienų atribojimas su Ordino valstybe ir šiame akte pirmą kartą detaliau pagal vietoves nustatytos sienos tarp LDK ir Ordino valdų Žemaitijoje bei Sūduvoje. Pastaroji sienos dalis išliko iki šių laikų, taigi įtvirtintos sutarties nuostatos nepakito šešis šimtmečius net istorijos tėkmėje išnykus sutarties subjektams. Toks pripažinimas ir status quo išlaikymas sutarties reikšmę dar labiau sustiprina, įrodo tarpvalstybinių santykių stabilumo, taip pat ir regioninės tarptautinės padėties tam tikrą juridinį ir faktinį sienos klausimų nustatymo tvarumą. [...].

Kryžiuočių ordino, dažnai vadinamo Vokiečių ordinu, steigimo pradžia laikytina vokiečių kryžiaus žygio į Palestiną 1109 m. per Akos apgultį pirklių suburta brolija – Vokiečių ligoninės namų šv. Marijos Jeruzalėje brolių ordinas (lot. Ordo domus Sanctæ Mariæ Theutonicorum Ierosolimitanorum, vok. Orden der Brüder vom Deutschen Haus St. Mariens in Jerusalem). Vėliau 1198 m. šis ordinas pertvarkytas į karinį ordiną, kuris buvo pavaldus Šventosios Romos imperatoriui ir popiežiui. Minėtas ordinas dar vadinamas Prūsijos ordinu arba Kryžiuočių ordinu, toliau bus vadinamas Ordinu. Ordino veikla buvo nukreipta į Palestiną, siekį atkariauti Šventąją Žemę, todėl jo pagrindinė užduotis buvo rūpintis iš vokiečių žemių atvykstančiais riteriais, kovoti prieš kitatikius ir gelbėti, slaugyti krikščionis šiose kovose. Ordino tikslas buvo misionieriškas ir faktiškai jame tvarkytasi pagal bažnyčios vienuolijų taisykles: narai turėjo brolio statusą, būtinai laikėsi celibato, paklusnumo vadovybei, tačiau, priešingai nei religiniai katalikų ordinai, broliai buvo skirtingo statuso ir tai daugiau atspindėjo buvusių to meto monarchijų visuomenės socialinę sąrangą. Broliai buvo skirstomi į riterius, kunigus ir patarnaujančius brolius. Taigi, tokia socialinė ordino sąranga labiau atspindėjo to meto feodalinę monarchiją nei bažnytinį vienuolių ordiną. Į ordiną galėjo įstoti tik laisvieji asmenys, bet įprastai čia stodavo žemesnio feodalinio rango riteriai, kurie pagal majorato taisyklę nepaveldėjo feodo, taip pat miestiečiai. Galima konstatuoti, kad pasaulietiškos visuomenės ir bažnytinių vienuolijų sąrangos bruožai šiame ordine galėjo užkoduoti tiek valdžios dvilypumą, tiek jos sąrangos ypatybes kuriantis šiam riterių ordinui jau Prūsijos žemėje.

Valstybių teritorijos, sienų apibrėžtis yra vienas aktualiausių tarptautinių santykių klausimų bendroje istorinėje raidoje. Sykiu tai tapdavo dažniausiu ginčų, net karinių konfliktų šaltiniu tarpvalstybiniuose santykiuose. Valstybių sienų apibrėžtis, nustatymas kartu yra bet kokios tarpvalstybinės bendruomenė kūrimo išeities taškas. Tarptautinių santykių užmezgimas, palaikymas taip pat neįmanomas be sienų pripažinimo fakto, juridinio nustatymo. Galiausiai, randantis naujoms valstybėms, pirmasis tarptautinis sprendžiamas klausimas – valstybės teritorijos, sienų klausimas. Taigi ši tema aktualumą turi tiek istorinį, tiek šiuolaikinės tarptautinės teisės prasme, tad jos sprendiniai, jų paieškos išlieka svarbios. Žvelgiant į Naujausių laikų Lietuvos istoriją, akivaizdu, kad Melno taikos sutartimi nustatytos sienos nebuvo kvestionuotos nei vokiečių, nei lietuvių politikų, tačiau norint suvokti šios sienos išskirtinumą ir reikšmę, reikia išanalizuoti valstybės teritorijos klausimą atsikuriančioje Lietuvos valstybėje kaip kontekstą, leidžiantį įvertinti Melno taika sukurtų sienų prasmę. Šioje dalyje bus analizuojamas valstybės atkūrimo laikotarpis iki Steigiamojo Seimo veiklos pabaigos.

Straipsnyje analizuojam Mykolo Romerio teisėjo veikla beatsikuriančioje Lietuvoje, remiantis pagrindiniu šaltiniu - dienoraščiais.

How must the state life be organized to ensure right protection of all the people and realization of the rights? Striving this aim, it is orienting on a law-governed State model which is formulated as the long-term and strategic ideal of the State’s development in the preamble of 1992 Constitution of Republic of Lithuania. While analysing the current constitutional regulation and searching for the methods to improve and resources to strengthen the constitutional system, researchers of the constitutional law look for the background information in the most recent legal experience, EU constitutional tradition and even more – in the experience of constitutionalism in the entire world and Lithuania. The reason is simple – it is Western tradition where the concepts of the constitutionalism, democracy and rule of law gained their true meaning. The idea and practise of law-governed state is the product of the capitalistic epoch in essence. It developed as an organized effort of a citizen to restrict the self-will of the State authority with respect to his rights in the Western Europe and America. This trend evolved from the legal state to the law-governed state (rule of law) and, finally, to the social state or the welfare state. A conscious realization of law-governed State model is based on the knowledge what kinds of measures of human rights protection it disposes and what the possibilities of those measures to reach this aim were in Lithuania. This article is an attempt to revise a tradition of the European constitutionalism and assess its impact on the Constitutions of the first Republic of Lithuania (1918-1940), to discuss application of the European constitutional heritage while developing the constitutional provisions in Lithuania. [...]

Mokslo studija „Teisės raida: retrospektyva ir perspektyva. Liber Amicorum Mindaugui Maksimaičiui“ skiriama Mykolo Romerio universiteto Garbės profesoriaus M. Maksimaičio 80 metų jubiliejui paminėti. Mokslo studijos autoriai, atsižvelgdami į prof. habil. dr. M. Maksimaičio mokslinių tyrinėjimų lauką – Lietuvos teisės bei teisinės minties istorija, – nusprendė teisės sistemą, jos problemas analizuoti retrospektyviai, tikėdamiesi rasti atsakymus į šių laikų analogiškus teisės klausimus. Pirmoje leidinio dalyje dėmesys skiriamas istoriniams Lietuvos teisės raidos aspektams: LDK teisės raidai ir Pirmosios Respublikos teisės doktrinai. Antroje dalyje analizuojamos tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių konstitucionalizmo raidos ypatybės ir problematika.