Deviatnikovaitė, Ieva

2025 m. išėjo knyga „Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris“. Autorės neretai klausiama, kodėl ji pasirinko rašyti apie šią asmenybę ir skyrė jo karjerai išanalizuoti nemažos apimties studiją. Atsakymas labai paprastas. Autorė dirba M. Römerio vardu pavadintame universitete. Logiška, kad vien tai jau buvo priežastis rašyti. Tačiau domėjimasis Lietuvos istoriku, žurnalistu, publicistu, teisininku, mokslininku, rektoriumi, visuomenininku gerokai peržengia universiteto ribas. Juo domisi ne tik teisininkai, o ir daugiau įvairių sričių žmonių, ir netgi užsienio valstybių mokslo atstovai. Knygai rašyti tai buvo pagrindinis motyvas, ypač noras geriau susipažinti su M. Römerio nueitu keliu ir pateikti detaliai jo profesinę biografiją.Tačiau parašius knygą, susiformavo dar keletas priežasčių, aspektų, dėl kurių verta žinoti M. Römerio asmenybę. Pirma, analizuojant jo gyvenimo veiklą, neišvengiamai tenka prisi-liesti prie Lietuvos valstybingumo raidos. Antra, jis buvo unikalus mūsų šalies teisininkas. Šios dvi priežastys M. Römerį įkūnija kaip universalią asmenybę, kuria domėjimasis reiškia domėjimąsi ir Lietuva, jos istorija, valstybės atsikūrimo raida. Taigi straipsnyje bus siekiama atsakyti, kokiais savo darbais M. Römeris prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo raidos. Šis straipsnis bus koncentruotas į pirmąjį aspektą. Siekiant atskleisti, kuo teisininkas išsiskiria iš kitų Lietuvos, o gal ir ne tik jos, teisininkų, antrajam aspektui reikalingas atskiras straipsnio apimties tyrimas.

1926 m. pirmą kartą publikuota knyga konstitucinės ir administracinės teisės tematika lietuvių kalba. Tai – M. Römerio monografija „Reprezentacija ir mandatas“ 1. Ši knyga buvo ir pirmas stambesnis teisininko veikalas iš teisės srities. Prieš jai pasirodant M. Römeris buvo išleidęs dar vieną stambų veikalą – knygą apie Lietuvos tautinio kelio atgimimą (1908 m.)2, tačiau tai buvo ne teisės, o Lietuvos istorijos srities darbas. Straipsnyje siekiama atskleisti monografijos „Reprezentacija ir mandatas“ rašymo aplinkybes, jos turinį, įtaką M. Römerio karjerai, studijoms Teisių fakultete, tolesniems tyrimams. Straipsnio tikslas – apibūdinti pirmąjį stambų tyrimą konstitucinės ir administracinės teisės tematika, parašytą lietuvių kalba.

Straipsnyje nagrinėjami rūšinio teismingumo aspektai Lietuvoje, jo raida ir teisinis reglamentavimas. Aptariamas administracinės teisės formavimasis, pabrėžiant, kad Lietuvoje ši teisės šaka pradėjo vystytis tik XX a., nors Europoje ji ėmė formuotis dar XIX a. Prancūzijos pavyzdys rodo, kad administracinės ir bendrosios kompetencijos teismų atskyrimas buvo esminis teisės sistemos pokytis, turėjęs įtakos ir Lietuvos teisinei sistemai. Straipsnyje akcentuojama, kad rūšinio teismingumo bylos padeda nustatyti, kurioje teismų sistemoje – bendrosios kompetencijos ar administracinėje – turi būti nagrinėjama byla, ir kad šis procesas priklauso nuo ginčo teisinio santykio prigimties. Analizuojama Specialiosios teisėjų kolegijos sudėtis ir jos sprendimų priėmimo mechanizmai, keliant abejonių dėl objektyvumo, ypač dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko lemiamo balso, kuris gali suteikti civilinės teisės ekspertams per didelę įtaką. Taip pat nagrinėjama sąvokos „priskirtinumas“ evoliucija Lietuvos teisės aktuose – ši anksčiau vartota sąvoka buvo pakeista „rūšiniu teismingumu“, aiškiau apibrėžiant teismų kompetenciją. Straipsnyje pabrėžiama, kad, net ir pašalinus iš teisės aktų terminą „priskirtinumas“, jo esmė išlieka svarbi nustatant, ar ginčas priklauso teismų, ar kvaziteisminių institucijų kompetencijai. Galiausiai pažymima, kad rūšinio teismingumo taisyklių nesilaikymas gali būti pagrindas bylą nutraukti ar pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu, todėl šios taisyklės išlieka svarbios tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje.

2021 m. išėjo knyga „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.“ Joje užsiminta, kad 1925 arba 1926 m. Teisingumo ministerijoje buvo parengtas Administra-tyvinėms byloms teismo įstatymo projektas (žr. priedą Nr. 1)1. Vis dėlto monografijos rašymo metu, išnarsčius Lietuvos centrinio valstybės archyvo rūsius ir saugyklas, projektas nebuvo rastas. Nepaisant to, tuomet buvo rastas kito svarbaus dokumento projektas – Administraci-jos veikimo (elgimosi) kodifikacija (žr. priedą Nr. 2), kuri buvo rengiama tuo pačiu laiku kaip ir Administratyvinėms byloms teismo įstatymo projektas, t. y. 1925 m. Straipsnio autorei rašant kitą knygą „Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris“, publikuotą 2025 m., teko ieškoti informacijos ne tik apie M. Römerį, bet ir apie jo bičiulius, kolegas. Ir štai ieškant informacijos apie teisės istoriką Vyriausiojo Tribunolo teisėją A. Janulaitį jo do-kumentų fonde, saugomame Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, rastas Administratyvinėms byloms teismo įstatymo projektas.Taigi, šiame straipsnyje pirmą kartą pristatomi pirmieji Lietuvos administracinės teisės kodifikacijos bandymai. Ne tik pristatomi, bet straipsnio prieduose ir pirmą kartą publikuoja-mi. Tad leidinys „Jurisprudencija“ tarnauja kaip platforma supažindinti Lietuvos visuomenę ne tik su pirmaisiais lietuvių bandymais kodifikuoti administracinę teisę, bet ir su pastango-mis įdiegti realų valdžių padalijimą, suvokti teisėtumo reikšmę, siekiant sutvirtinti Lietuvos valstybingumo pagrindus. Kita vertus, straipsnio tikslas – ne tik supažindinti, bet ir pateikti tam tikras išvadas, išplaukiančias iš šių dviejų dokumentų, nors tik iš dalies, bet pakeitusias ankstesnių tyrimų išvadas.

On June 28, 2024, a decision was issued by the US Supreme Court in relation to Relentless v. Department of Commerce and Loper Bright Enterprises v. Raimondo. This date became a historical one in the jurisprudence of the Court due to the two landmark cases that deserved such a status by overturning the 40-year-old doctrine of judicial deference known as the Chevron Doctrine. Chevron U.S.A., Inc. v. NRDC – the 1984 case that gave rise to the doctrine – established a rule that required courts to defer to a state agency’s interpretation of the statute that it administered provided two conditions were met: 1) the statute was either silent on the matter in question or its relevant provisions were ambiguous, and 2) the agency’s interpretation was reasonable. Thus, the Supreme Court’s judgement of June 28, 2024, overruled the precedent that had served as a guideline for the adjudication of similar cases for four decades. Although it is too early yet to assess the impact of such a disruptive decision in light of its repercussions, it is worth inquiring into the nature and history of the concept to later be able to properly evaluate the transformation of the court’s practices. It is the purpose of this article to analyse the evolution of the Chevron doctrine and to suggest certain arguments both for and against its preservation.

Administracinė procedūra yra neatskiriama viešojo administravimo dalis, per ją priimami teisines pasekmes sukeliantys administracinių teisinių santykių subjektams privalomi sprendimai. Dominuojanti Lietuvos administracinių teismų pozicija yra siejama su galutinio, administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo apskundimo teisme galimybe. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) priėmė sprendimą byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą, kuriame pripažino, kad teisminės kontrolės nebuvimas dėl tarpinio pobūdžio administracinio sprendimo, priimto per administracinę procedūrą, kai jis susijęs su teisės į privataus gyvenimą ribojimu, pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Šis teismo sprendimas kelia klausimų, susijusių su vykdomąją tvarkomąją veiklą atliekančiomis institucijomis, jų vykdomomis procedūromis ir teisminės valdžios vaidmeniu administracinės procedūros metu, t. y. prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį sprendimą. Straipsnyje analizuojama, ar tokia teismo pozicija, pripažįstant poreikį užtikrinti tarpinių viešojo administravimo subjektų sprendimų teisminę kontrolę, nelemia nepagrįsto administracinės procedūros vilkinimo ir apskritai nedaro viešojo administravimo subjekto veiklos neveiksmingos. Taip pat siekiama įvertinti, ar administracinės procedūros dalyvis, kreipdamasis į teismą nepasibaigus tyrimui (administracinei procedūrai), taip nepagrįstai neužvilkina administracinės procedūros. Straipsnyje neanalizuojama administracinė procedūra Viešojo administravimo įstatymo prasme.