Butėnaitė-Switkiewicz, Joana

Pastaruosius dvidešimt metų atsparumo tema tampa vis aktualesnė šiuolaikinei visuomenei ir senėjimui, pateikdama įrodymų, kad tai reikšminga sėkmingo senėjimo ir bendros gerovės sąlyga. Tyrimai atskleidė ryšį tarp psichologinio atsparumo ir teigiamo funkcionavimo, ilgaamžiškumo bei sumažėjusios depresijos bei mirtingumo rizikos. Nepaisant tarptautinių tyrimų, rodančių, lyginant su populiacija, panašius ar net aukštesnius vyresnio amžiaus žmonių atsparumo įvertinimus, mūsų reprezentacinis tyrimas su Lietuvos suaugusiųjų imtimi nustatė mažesnį vyresnio amžiaus žmonių psichologinį atsparumą. Atsižvelgiant į kultūrinius, kontekstinius ir etninius veiksnius, lemiančius atsparumą bei norint pasiūlyti tikslinę psichologinę pagalbą, būtina giliau įsigilinti į vyresnio amžiaus žmonių psichologinį atsparumą Lietuvos kontekste. Šiame kokybiniame tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas 65 metų amžiaus moters patirčių ir perspektyvų supratimui. Šio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip vyresnio amžiaus moteris susiduria ir įveikia įvairius iššūkius savo gyvenime. Pusiau struktūruoto interviu ir klasikinės grindžiamosios teorijos paremtos analizės pagalba nustatomos pagrindinės temos, kurios atskleidžia vyresnio amžiaus moters psichologinį atsparumą: tapatybė ir savęs suvokimas, dvasingumas ir tikėjimas, egzistencinė refleksija, moralinė atsakomybė, šeima ir santykiai, psichinė gerovė, socialinė parama, prisitaikymas ir priėmimas. Šie rezultatai pabrėžia daugialypį atsparumo pobūdį, pabrėžiant tapatybės, dvasingumo, santykių ir prisitaikymo reikšmę kaip kritinius veiksnius. Šių aspektų supratimas ne tik praturtina mūsų supratimą apie atsparumą, bet ir suteikia žinių apie strategijas, skatinančias gerovę ir vystymąsi vėlesniais gyvenimo etapais. Ši atvejo analizė prisideda prie tebevykstančio diskurso apie psichologinį vyresnio amžiaus asmenims būdingą atsparumą. Vienas iš šio tyrimo apribojimų yra maža imtis, kuri riboja išvadų apibendrinimą. Rekomenduojama atlikti tyrimus, apimančius didesnę ir įvairesnę vyresnio amžiaus žmonių grupę. Tai padės išryškinti specifinius individualius ir kultūrinius niuansus, formuojančius vyresnio amžiaus lietuvių atsparumą. Šiuo moksliniu pagrindu bus galima kurti kultūriškai jautrias intervencijas, kuriomis siekiama stiprinti psichologinį atsparumą ir gerovę vyresniame amžiuje.

In Lithuania's aging culture, aspects of older individuals' "loneliness" and social isolation are becoming increasingly relevant. Despite this, older adults frequently refuse to acknowledge these life's intricacies. Numerous studies indicate that older individuals link social isolation and loneliness to a life of failure and personal worthlessness. As a result, rather than finding solutions, people frequently choose to isolate themselves even more and refrain from discussing these issues with friends or family. The loneliness experienced by older peopleshould be acknowledged, and steps to increase social inclusion will not only extend but also greatly enhance their quality of life.Participatory research was employed to conduct the study. It is a systematic study in direct cooperation with persons for whom the research question is relevant, with the aim of acting or changing something. Participatory research favours collaborative research, where researchers and interested groups actively collaborate with sharing information and expertise. The study was conducted in a care institution providing social services. Every participant in the participatory research gave their consent to participate in the study, and they were informed about its goals, methods, and use of data. They were also given the choice to leave the study at any time if they felt it was inappropriate.The study revealed that loneliness is discerned through the emotions and behaviours of older adults; an individual's loneliness is reflected in both mental and physical health. Emotions like indifference, rage, despair, boredom, needing attention, longing, and the want to speak are signs that someone is lonely. Older people sometimes openly express loneliness but loneliness can also be associated with depression. Concerning employee motivation for change, it was observed that employees displayed a keen interest in training, comprehending its necessity and benefits. Simultaneously, it was noted that some employees may exhibit passivity and a lack of motivation to embrace change and accept innovations. Therefore, the myth that older workers are less likely to change and innovate as well as to increase their knowledge andabilities has been partially validated by participatory studies.

Background: Older people represent one of the most at-risk demographics in society and face significant challenges related to mental health, including depression, anxiety, loneliness, and the risk of suicide. This highlights the importance of addressing obstacles associated with aging that impact overall well-being. Despite the significant role of family relationships and support in shaping psychological resilience, there is limited understanding of how family dynamics contribute to resilience in older adults. The purpose of this study is to explore the role of the family in promoting the psychological resilience of older people from their perspectives. Methods: Using a classic grounded theory approach, we conducted 16 semi-structured interviews with psychologically resilient individuals aged 63 and older, living in Lithuania, who reported satisfaction with their personal relationships. The interviews were transcribed, and data analysis involved coding, constant comparative method, memo writing, theoretical sampling, and saturation to identify main patterns and relationships. Results: The analysis identified four primary ways in which family relationships foster psychological resilience in older adults: (1) finding meaning through family roles and relationships; (2) sustaining social engagement, trust, emotional expression, and dialogue; (3) providing mutual emotional and practical support within immediate and extended family networks; and (4) fostering resilience through family history, traditions, and intergenerational connections. Conclusion: This study provides novel insights into the role of family dynamics in strengthening psychological resilience among older adults. The findings suggest the importance of developing psychosocial interventions and family-focused programs that emphasize self-meaning within family contexts, enhance familial bonds, and encourage the intergenerational transmission of resilience.

Sode pasodinome graikišką riešutą šiaurinėje namo pusėje, kur mažiausiai patenka saulės. Per paskutinius dvidešimt metų stebėjau, kaip šis medis ne vieną kartą buvo nušalęs, iš pradžių lėtai stiebėsi, kol pagaliau ištvermingai pasiekė namo stogą ir praaugo jį. Stebiuosi jo vidine ištverme nepasiduoti aplinkos poveikiui ir toliau augti. Žmogaus gyvenime yra panašiai. Pažvelgus plačiau, atrodo, vieni pakankamai lengvai įveikia savo iššūkius, o kiti greitai palūžta. Šiais metais mūsų atliktas tyrimas apie suaugusiųjų psichologinį atsparumą Lietuvoje parodė, kad mūsų visuomenėje atspariausios grupės yra šios: vyrai, jauni suaugusieji (18–34 metų amžiaus), turintys aukštąjį išsilavinimą, nesusituokę ir susituokę, verslininkai ir vadovai, keturiese ar daugiau gyvenantys kartu ir vedantys namų ūkį, gaunantys daugiau nei 700 Eur mėnesinių pajamų vienam šeimos nariui. O mažiausiai atspariausios grupės – moterys, vyresnio amžiaus asmenys (nuo 65 metų), turintys vidurinį ir žemesnį išsilavinimą, našliai ir išsiskyrę, pensininkai ir bedarbiai, vieni ar dviese gyvenantys ir vedantys namų ūkį, gaunantys mažiau nei 500 Eur mėnesinių pajamų vienam šeimos nariui. Tyrimas atskleidė, psichologiškai atsparūs asmenys yra laimingesni, saugesni kasdieniniame gyvenime, labiau patenkinti savimi, savo sveikata, asmeniniais santykiais, gyvenimu su patirtais džiaugsmais ir sunkumais bei patiria mažiau streso.

Interestingly, there is a paradox between psychological resilience and happiness. The problem is that psychological well-being and resilience are often equated. Psychological resilience is an individual's ability to positively cope with stress and adapt to challenges in life. Meanwhile, subjective well-being captures a person's psychological state at a given moment that varies from context to context and from person to person. Although, these are two different constructs that are interconnected, resilience is not about a specific moment, it is a dynamic process of coping with stress or daily challenges. The purpose of the study is to determine and compare the relationships between psychological resilience and subjective well-being in adults with demographic, social and psychological factors. Methodology. A representative survey of the population of Lithuania, which includes 1003 respondents aged 18-96, selected according to multistage probability sampling (representative sample according to the criteria of age, gender, and place of residence). The survey method is a personal interview at the respondent's home, conducted in 2023. Scales used: Connor-Davidson Resilience Scale (CD-RISC-10) (Connor and Davidson, 2003), World Health Organization Well-Being Index (WHO-5), and a single-item measure of stress (Salminen et al., 2014). Questions included: sociodemographic (age, gender, nationality, education, main occupation, place of residence, marital status, household size, financial income, Lithuanian counties), self-satisfaction, satisfaction with one's health, satisfaction with personal relationships, satisfaction with life, sense of safety in everyday life and the importance of a personal relationship with God. The results of the study allow usto make assumptions about the importance of predicting and intervening in the psychological resilience and subjective well-being of adults. Results: primary data are in the process of collection and analysis.

For older people, religious faith is a significant part of their identity. There is a lack of research that reveals the faith of practicing Roman Catholics as a multi-component phenomenon that can develop, through an internal perspective in personal and social contexts. Aim: to explore how religious faith is experienced in the life of an older practicing Roman Catholic. Methods: A qualitative approach was selected for this case study. Data was gathered through faith development interviews, and it was analysed using these methods: thematic narrative analysis, structural and content analysis. The faith of an older practicing Roman Catholic (woman, 84 years old) is analysed. Results: The case study revealed that religious faith is meaningful to the practicing older Roman Catholic woman as a multi-component faith construct, consisting of internal and external aspects, the essential of which is the internal relationship with God, which forms an integral spiritual, moral and social identity of a person; through the course of life it becomes a continuously nurtured value at each stage of life; through faith development as a conscious, social and integrated faith in her life; through an internal psychosocial perspective providing internal psychological resources that help her overcome difficulties, maintain well-being in her life and give the meaning to her life. Conclusion: The potential of religious faith in counselling the older practicing Roman Catholic lies in the awareness of personal feelings, beliefs, behaviours, the image of God, self-worth, early experiences, and the relationships related to religious faith in the context of a person’s life.

Susidūrimas su koronoviruso pandemija kelia iššūkių tiek fizinei, tiek psichinei gerovei. Ypatingai didelę riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės (World Health Organization, 2020). Karantino ir socialinės izoliacijos politika gali turėti svarbių neigiamų padarinių, ypač jei ji vykdoma ilgesnį laiką (Lithander, et al., 2020) . Vienas iš tyrimo prioritetų yra ištirti pandemijos poveikį ir pasekmes vyresnio amžiaus žmonių psichologinei sveikatai, kad būtų užtikrinta veiksminga pagalba (Richardson, et al., 2020) . Todėl svarbu suvokti vyresnio amžiaus asmenų patirtis pandemijos kontekte visuotinai Lietuvoje paskelbto karantino pradžioje 2020 m. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip vyresnio amžiaus asmenys patiria ir įprasmina pandemijos situaciją. Metodika. Iš viso dalyvavo 46 tyrimo dalyviai (moterys - 35, vyrai - 11; amžius – 60-84 m.). Taikyta kokybinė apklausa internetu, skirta gauti išsamius iš tyrimo dalyvio perspektyvos pateiktus duomenis apie subjektyvias patirtis (Braun, Clarke, Boulton, Davey, & McEvoy, 2020) . Apklausa atlikta 2020 m. balandį-gegužės pr. Teminė analizė atlikta pagal Braun ir Clarke (2006) naudojant kompiuterinę program MAXQDA2018. Rezultatai. Tyrimo analizės metu nustatyta, kaip vyresnio amžiaus asmenys išgyvena COVID-19 pandemiją karantino pradžioje. Išskirtos šios temos: ramybė ir susitaikymas; susikaupimas ir kūryba; nerimas ir įtampa; nežinomybė ir pažeidžiamumas; suvaržytas buvimas viešose erdvėje; gyvenimas namuose; susiaurėjęs socialinis gyvenimas. Taip pat atskleistos šios asmeninės pandemijos prasmės: be prasmės, socialinė (būti tarp žmonių), psichologinė (būti su savimi) ir egzistencinė (būti gyvenime). Egzistencine prasme vyresnio amžiaus asmenys patiria savo ribotumą, gyvenimo laikinumą bei gilinamąsi į dvasines vertybes.