Rybakovaitė, Justina

Tyrimo tikslas: įvertinti sąsajas tarp psichologinio funkcionavimo, įsitraukimo į tarnybą ir motyvacijos veiksnių (vidinių, išorinių) bei bazinių poreikių (autonomijos, kompetencijos, priklausymo) patenkinimo Karinėse jūrų pajėgose. Tyrime dalyvavo 100 Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose dirbantis asmuo. Psichologinio funkcionavimo kintamieji: subjektyviai vertinama psichologinė gerovė ir psichinė sveikata (depresiškumas, nerimastingumas bei socialinis funkcionavimas). Nagrinėti šie motyvacijos veiksniai: bazinių poreikių (autonomijos, kompetencijos, priklausymo) patenkinimas, su tarnyba susiję vidiniai ir išoriniai (vadovavimas bei karjera, skatinimas) motyvacijos veiksniai. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja ryšiai tarp motyvacijos ir psichologinio funkcionavimo veiksnių: pschologinė gerovė didėja, didėjant autonomijos, kompetencijos poreikių patenkinimui, su tarnyba susijusių vidinių motyvacijos veiksnių svarbai bei vadovavimo vertinimui; socialinis funkcionavimas didėja, didėjant bazinių poreikių patenkinimui. Taip pat, aptikos sąsajos tarp įsitraukimo į tarnybą ir autonomijos, kompetencijos poreikių patenkinimo bei su tarnyba susijusių vidinių ir išorinių motyvacijos veiksnių, o atsidavimas tarnybai didėja, didėjant baziniams motyvacijos poreikiams. Be to, nustatyta, kad psichologinis funkcionavimas siejasi su įsitraukimu į tarnybą, t.y. didėjant įsitraukimui į tarnybą, didėja socialinis funkcionavimas ir psichologinė gerovė. Nustatyti ryšiai tarp bazinių poreikių patenkinimo ir vidinių bei išorinių su tarnyba susijusių motyvacijos veiksnių. Galiausiai, psichologinę gerovę prognozuoja autonomijos ir kompetencijos poreikių patenkinimas, o įsitraukimą į tarnybą – didesnis autonomijos, tačiau mažesnis priklausymo poreikiai bei su taryba susiję vidiniai motyvacijos veiksniai.