Volodzkienė, Lina

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas lyčių darbo užmokesčio skirtumų poveikis moterų skurdo rizikai bei užimtumo lygiui. Pirmoje dalyje analizuojami lyčių darbo užmokesčio teoriniai aspektai – lyčių darbo užmokesčio skirtumų samprata, skirtumus lemiantys veiksniai bei tų veiksnių padariniai moterų skurdui bei užimtumui. Taip pat aptariamos lyčių darbo užmokesčio skirtumų, moterų skurdo rizikos bei užimtumo lygio sąsajos. Antrajame darbo skyriuje atliktas tyrimo metodologijos, kuria buvo naudojamasi empirinėje darbo dalyje, pagrindimas. Trečiojoje darbo dalyje naudojantis viešai skelbiamais antriniais statistiniais Eurostat duomenimis bei ekonometriniais modeliais sudaryti moterų skurdo rizikos bei užimtumo lygio modeliai, siekiant išsiaiškinti, kaip lyčių darbo užmokesčių skirtumai veikia moterų skurdo riziką bei užimtumo lygį, taip pat ištirti, ar veiksnių poveikis moterų skurdo rizikai priklauso nuo šalies ekonominio lygio. Tyrimo metu gauti rezultatai gali būti naudingi atliekant tolimesnius tyrimus šia tema, taip planuojant socialines programas, formuojant politikos priemones, šviečiant darbdavius.

Ekonomikos krizės – nuolat pasikartojantis reiškinys, tačiau kaskart turintis skirtingas priežastis bei pasekmes. Veikiant globalizacijai valstybių ekonomikos yra vis labiau tarpusavyje susijusios, todėl krizės tampa globaliomis, apimančiomis daugelį valstybių, o pasekmės – ilgiau jaučiamos ir skaudesnės. Globalios krizės paveikia valstybių ekonominį, finansinį ir socialinį stabilumą bei susilpnina jų atsparumą. Per pastaruosius du dešimtmečius susidomėjimas ekonomikos atsparumu sparčiai išaugo, reaguojant į didėjantį neapibrėžtumą ir krizių dažnėjimą. Domėtis ekonomikos atsparumu globalioms krizėms skatina nenuspėjamas staigių sukrėtimų, tokių kaip 2008–2009 m. finansų krizė, COVID-19 pandemija bei energetikos krizė, kurią paspartino Rusijos ir Ukrainos karas, poveikis. Norint sėkmingai įveikti šiuos iššūkius, svarbu suprasti, kaip valstybės reaguoja į krizes ir nuolat analizuoti jų gebėjimą su jomis susidoroti. Darbo objektas – ES šalių ekonomikos atsparumas globalioms krizėms. Darbo tikslas – teoriškai išanalizuoti ekonomikos atsparumo globalioms krizėms koncepciją ir empiriškai įvertinti ES šalių ekonomikos atsparumą bei prisitaikymo prie pasaulinių krizių ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti ekonomikos atsparumo globaliems ekonominiams sukrėtimams koncepciją ir jos pagrindines dimensijas. 2. Išanalizuoti ekonomikos atsparumą lemiančius struktūrinius, institucinius ir makroekonominės politikos veiksnius. 3. Parengti ES šalių ekonomikos atsparumo globaliems sukrėtimams vertinimo metodologiją. 4. Įvertinti ES šalių ekonomikos atsparumą ir prisitaikymą globalių ekonominių sukrėtimų laikotarpiu. 5. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais, pateikti rekomendacijas ES šalių ekonomikos atsparumo stiprinimui ateityje. Tyrimo rezultatai. 2009 m. finansų krizė ES mastu reikšmingai sumažino BVP augimą (vidurkis krito iki neigiamo). 2009 m. krizės metu BVP Estijoje ir Latvijoje smuko reikšmingai labiau, nei Vokietijoje, o Lietuvoje skirtumas buvo ribinis. Po finansų krizės BVP Graikijoje atsigavimas buvo reikšmingai silpnesnis nei Vokietijoje, o ir Kipre – ribinio lygio. 2009 m. finansų krizė reikšmingai pablogino užimtumo dinamiką ES šalyse. Užimtumas Latvijoje, Estijoje, Airijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje blogėjo reikšmingai labiau nei Vokietijoje, o Danijoje blogėjo ribiniu lygiu. Po finansų krizės užimtumo atsigavimas Graikijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Airijoje ir Slovėnijoje buvo silpnesnis nei Vokietijoje. Portugalijoje ir Ispanijoje – ribiniu lygiu. 2020 m. COVID-19 pandemija ES mastu taip pat reikšmingai sumažino BVP augimą. COVID-19 metu BVP rezultatai Airijoje reikšmingai buvo geresni nei Vokietijoje, o Ispanijoje – blogesni nei Vokietijoje. Po COVID-19 pandemijos BVP atsigavimas Kroatijoje ir Airijoje buvo reikšmingai spartesnis, nei Vokietijoje. COVID-19 pandemijos metu užimtumo skirtumai tarp šalių, lyginant su Vokietija, nebuvo statistiškai reikšmingi, tačiau po COVID-19 užimtumo srityje Airija atsigavo reikšmingai geriau, nei Vokietija, o Rumunija reikšmingai prasčiau nei Vokietija. Darbo metodai. Mišri tyrimo strategija, apjungianti kiekybinius ir kokybinius metodus.

Šio magistrinio darbo tikslas – teoriškai pagrįsti ekonomikos gaivinimo poreikį bei galimas priemones, identifikuoti bei įvertinti ekonomikos gaivinimo iššūkius Lietuvoje. Teorinėje dalyje analizuojama su kokiais ekonominiais iššūkiais Lietuva susidūrė po nepriklausomybės atkūrimo, finansų krizės ir COVID-19 pandemijos laikotarpiais bei koks buvo Lietuvos atsakas į ekonominius šokus bei kokios buvo taikomos priemonės ekonomikai gaivinti. Empirinio tyrimo metu buvo sudarytas ekonomikos augimo modelis siekiant išsiaiškinti, kaip skirtingi nepriklausomi kintamieji veikia BVP augimą Lietuvoje. Tyrimo rezultatai galėtų būti naudingi vyriausybei ir kitoms viešojo sektoriaus institucijoms, kuriant ar tobulinant ekonomikos gaivinimo strategijas ir politikas, ypač atsižvelgiant į galimas būsimas krizes.

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėtas ir įvertintas įmonės konkurencingumas tvarumo kontekste. Pirmame skyriuje nagrinėjama konkurencingumo specifika, išskiriami aplinkos vidiniai ir išoriniai veiksniai įtakojantys įmonės konkurencingumą. Antrame darbo skyriuje yra nagrinėjama tvarumo samprata remiantis įvairių autorių požiūriu, aptariamos pagrindinės tvaraus vystymosi veiksnių sritys, pagrindiniai tvarumo principai bei atsekamumo svarba. Trečiame skyriuje pateikiama tyrimo metodologija. Pagrindžiamas pasirinktas tyrimo metodas, instrumentas. Aprašoma tyrimo eiga, duomenų apdorojimo būdas bei tyrimo etika. Pristatoma tiriamoji įmonė. Ketvirtoje šio darbo dalyje vertinamas įmonės konkurencingumo bei tvarumo vaidmuo konkurencingumui, susisteminami ekspertinio tyrimo metu gauti duomenys, patvirtinamos arba atmetamos hipotezės ir daromos išvados. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kaip padidinti ir išsaugoti tvarumo principų naudojimą bei konkurencinį pranašumą.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta logistikos sektoriaus ypatumai darnios ekonomikos kontekste, pagal „Hayes Process Macro“ proceso makrokomandos testus. Pirmame skyriuje nagrinėjama logistikos sektoriaus samprata, svarba, tendencijos bei logistikos sektoriaus iššūkiai. Antrame darbo skyriuje yra nagrinėjama darnios ekonomikos turinio specifika bei analizuojama įvairių autorių darnios ekonomikos sąsajų tyrimai logistikos sektoriuje. Trečiame skyriuje pateikiama tyrimo metodika. Ketvirtame skyriuje analizuojama darnaus vystymosi ir logistikos veiklos įvaizdis tiriamosiose šalyse bei vertinamas logistikos sektoriaus ir darnios ekonomikos ryšys, taikant tarpininkavimo analizę. Pristatomi atlikto tyrimo rezultatai ir daromos išvados.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama oro linijų bendrovių lojalumo programų veiksmingumo problematika, paplitimas, jų sandaros elementai bei vartotojams teikiamos naudos. Pateikiama mokslinių šaltinių analizė, kurios pagrindu sudaromi oro linijų bendrovių vertinimo teoriniai modeliai. Atliekamas Europos regiono aviacijos rinkos tyrimas, siekiant nustatyti vartotojų lojalumų programų paplitimą tarp oro linijų bendrovių. Lyginamosios oro linijų bendrovių lojalumo programų analizės metu, nustatoma Europos rinkoje dominuojančių lojalumo programų struktūra, analizuojamos vartotojams teikiamos naudos. Empirinio kiekybinio tyrimo rezultatų vertinimo metu, pateikiamas gautų rezultatų aprašymas bei įžvalgos. Pateikiamos baigiamojo darbo išvados bei rekomendacijos. Darbo struktūra: įvadas, mokslinių šaltinių analizė, metodologinė dalis, tyrimo rezultatų aprašymas ir vertinimas, išvados, rekomendacijos, šaltinių sąrašas. Darbo apimtis: 82 p. teksto be priedų, 34 iliustracijos, 19 lentelės., 116 mokslinių ir internetinių šaltinių. Atskirai pridedami priedai.

Darnus vystymasis ir darnus vartojimas pamažu tampa tomis sąvokomis, kurios analizuojamos ir tiriamos daugelio mokslininkų bei tyrėjų. Lietuva bei Europos Sąjunga – ne išimtis. Tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir Europos Sąjungos institucijos siekia, kad įmonės veiktų tinkamai, t. y. darniai vykdytų savo verslą, siektų visuotinės gerovės ir nekenktų tiek gyvajai, tiek ir negyvajai gamtai. Probleminiai klausimai: kokie veiksniai sąlygoja verslo įmones ir vartotojus siekti darnaus produktų vartojimo?; kokius pokyčius gali inicijuoti Europos Sąjungos verslo sektoriai ir gyventojai, norėdami prisidėti prie darnaus produkto vartojimo? Tyrimo tikslas – ištyrus darnaus produkto vartojimo teorinius aspektus, empiriškai įvertinti darnaus produkto vartojimo pokyčius Lietuvoje (arba ES) laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti darnaus produkto vartojimo teorinius aspektus; parengti darnaus produkto vartojimo pokyčių tyrimo metodiką; įvertinti darnaus produkto vartojimo pokyčius Lietuvoje laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, statistinių duomenų, teisės aktų, lyginamosios ir sisteminės analizės metodai; kokybinis tyrimas – ekspertų apklausa (giluminis interviu). Interviu atliekamas su gamybinių įmonių vadovais, užimančiais vadovaujančiais pareigas bei gaminančiais/auginančiais darnius produktus; kiekybinis tyrimas – anketinė Lietuvos gyventojų apklausa. Darbo rezultatai: darnaus produkto sąvoka yra plati ir susidedanti iš įvairių dedamųjų: ekologiškų produkto vartojimo; produktų, turinčių teigiamą ekonominį poveikį. Nustatyta, kad darnius produktus auginančios/gaminančios įmonės pastebi pakitusius vartotojų įpročius: jų teigimu, pirkėjus vis dažniau domina ekologiški ir darnūs produktai; pirkėjai noriai perka šiek tiek brangesnius lietuviškos kilmės produktus. Skatintinos įmonių socialinių iniciatyvų raiškos visuomenėje – informantų teigimu, jų atstovaujamos įmonės rengia įvairius mokymus, susijusius su visuomenės edukacija apie darnaus produktą reikalingumą ir aktualumą visuomenėje. Įmonės dažnai nusprendžia auginti/pardavinėti darnius produktus dėl įvairių priežasčių: noro prisidėti prie visuomenės augimo, noro tobulėti ir inovatyvumo sklaidos. Tuo tarpu pirkėjai dažnai renkasi darnius produktus dėl noro būti sveikiems, rūpinimosi gamta bei valstybės ekonominio saugumo. Nustatyta, kad pokyčiai, kuriuos galėtų inicijuoti Europos Sąjungos verslo sektoriai ir gyventojai, norėdami prisidėti prie darnaus produkto vartojimo, gali būti varijuojantys. Vis dėlto, esminės veiklos kryptys, skatinančios vartoti darnų produktą, galėtų būti įmonių ir gyventojų edukacija bei mokymai, siekiant perteikti darnaus produkto svarbą ir aktualumą visos visuomenės kontekste.

Disertaciniu tyrimu siekiama išspręsti mokslinę problemą: kokia yra ekonominės nelygybės reali išraiška, kiek ji pagrįsta ir kaip nustatyti ekonominės nelygybės poveikį socialinei ekonominei pažangai. Disertacijoje nagrinėjami ekonomikos nelygybės teoriniai požiūriai, reiškinio turinys ir specifiškumas, identifikuojami ryškiausi ekonominės nelygybės indikatoriai bei raiška socialinės ekonomikos pažangos požiūriu. Moksliniame tyrime akcentuojamas diferencijuotas požiūris į ekonominę nelygybę, todėl ekonominės nelygybės poveikio socialinei ekonominei pažangai vertinimo ES šalyse modelis grindžiamas pagrįstos (normalios) ir nepagrįstos (perteklinės) nelygybės santykiu. Nepaisant to, kad dar tik formuojasi normalios ir perteklinės nelygybės sąvokos, empiriniame tyrime pasiūlyti normalios ir perteklinės nelygybės vertinimo ir nustatymo metodai. Disertacijoje suformuojamos prielaidos bei hipotezės, randami lūžio taškai ir nustatomas ribinis efektas, siekiant kiekybiškai identifikuoti, kada ekonominė nelygybė iš pagrįstos (normalios) tampa nepagrįsta (pertekline) bei atitinkamai neigiamai veikia ES 28 šalių socialinę ekonominę pažangą. Disertacinio tyrimo rezultatai patvirtinta, kad ekonominė nelygybė veikia ES 28 šalių socialinę ekonominę pažangą – ekonomikos augimą, gyvenimo kokybę, tvarumą. Empiriniais tyrimo rezultatais patvirtinta, kad ES 28 šalims siekiant išvengti neigiamo perteklinės nelygybės poveikio šalių socialinei ekonominei pažangai, ekonominė nelygybė negali būti didesnė nei 29-30%, matuojant ją Gini koeficientu pagal disponuojamąsias pajamas.

Kiekvienas teisės subjektas, aktyviai dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, prisiima nemažai turtinių įsipareigojimų, tuo pačiu prisiima tam tikrą riziką. Didžiausia rizika yra skolininko nemokumas. Nemokumas gali būti nulemtas tiek objektyvių priežasčių, tiek subjektyvių priežasčių, kuris tuo pačiu įtakoja probleminių paskolų kreditoriui augimą. Todėl šiame magistriniame darbe nagrinėjama kreditavimo svarba šiandieniniame pasaulyje, identifikuojama, su kokia potencialia kredito rizika susiduriama teikiant paskolas fiziniams bei juridiniam asmenims, aiškinamosios nemokumo bei probleminių kreditų atsiradimo priežastys. Naudojant statistinius duomenis tiriamą probleminių kreditų raiška. Taip pat analizuojamas prievolės institutas kaip vienas svarbiausių teisinių priemonių, siekiant užtikrinti stabilią komercinės apyvartos sistemą, identifikuojami galimi prievolių užtikrinimo būdai, akcentuojant hipoteką kaip vieną svarbiausių kreditorių interesų užtikrinimo būdų. Magistriniame baigiamajame darbe naudojantis teismų praktika bei ekspertų apklausos gautais duomenimis, analizuojama įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo problematika, akcentuojant įkeisto turto vertės nustatymo, išieškojimo iš neįkeisto turto (priklausinių), įkainojimo, išieškojimo iš įkeistų teisių bei kitas problemas. Galiausiai suformuluojamos pagrindinės darbe gautos išvados, pateikiami pasiūlymai.