Gasiūnaitė-Binkienė, Mantė

Disertacijoje nagrinėjamas suinteresuotųjų šalių įtraukties valdymas kuriant užsienio absolventų karjerai integralią aplinką priimančiojoje studijų šalyje, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos kontekstui. Augantis užsienio studentų skaičius ir jų potencialas spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą bei stiprinti visuomenės raidą išryškina užsienio absolventų karjeros klausimų svarbą. Vis dėlto integracija ir karjerai palankios aplinkos kūrimas tebėra fragmentiški dėl nepakankamos suinteresuotųjų šalių sąveikos ir neaiškaus atsakomybės pasidalijimo. Šiame kontekste karjerai integralios aplinkos teorinė perspektyva atskleidžia, kad užsienio absolventų karjera yra daugiamatis ir dinamiškas procesas, formuojamas individualių kompetencijų, aukštojo mokslo institucijų, darbdavių, valdžios institucijų bei platesnio socialinio, ekonominio, teisinio ir kultūrinio konteksto sąveikos. Remiantis šia perspektyva ir pasitelkus suinteresuotųjų šalių teoriją bei kokybinę atvejo studiją, tyrime identifikuoti pagrindiniai karjerai integralios aplinkos kūrimo iššūkiai ir suinteresuotųjų šalių įtraukties ypatumai. Tyrimo rezultatai leido suformuluoti suinteresuotųjų šalių įtraukties valdymo modelį, pagrindžiantį koordinuoto veikimo, atsakomybės pasidalijimo ir sisteminės paramos mechanizmų būtinybę siekiant ilgalaikių užsienio absolventų karjeros galimybių.

Studijų kokybės užtikrinimas yra svarbiausias pasitikėjimo Europos AM šaltinis, todėl tai sąlygoja poreikį formuoti efektyvią nacionalinę studijų kokybės užtikrinimo politiką, atliepiančią europinius politinius susitarimus. Studijų kokybės sampratos dinamiškumas taip pat sąlygoja nuolatinį naujų studijų kokybės užtikrinimo politikos tikslų kėlimą, reikalavimų studijų kokybei nustatymą, kadangi kokybė turi tenkinti visų suinteresuotųjų šalių poreikius ir lūkesčius. Darbe keliamas probleminis klausimas – ar Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelis sudaro prielaidas suderinti ir įtvirtinti Lietuvos visuomenės, valstybės bei socialinių dalininkų poreikius su Lietuvos ir tarptautiniuose dokumentuose numatytais siekiais, reikalavimais studijų kokybės užtikrinimui? Tyrimo objektas – Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politika. Tyrimui formuluojamas tikslas – įvertinti Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelio tinkamumą, siekiant užtikrinti studijų kokybę. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: 1. Aptarti europines studijų kokybės užtikrinimo politikos tendencijas; 2. Apibrėžti aukštojo mokslo studijų kokybės užtikrinimo sampratą; 3. Nustatyti Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelio charakteristikas; 4. Įvertinti esamo Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelio veiksmingumą siekiant užtikrinti studijų kokybę, tenkinančių socialinių dalininkų interesus ir poreikius. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir nacionalinių ir tarptautinių dokumentų analizės, sisteminės analizės ir lyginamosios analizės, modeliavimo ir ekspertų interviu metodai. Duomenims apdoroti naudotas turinio (content) analizės metodas. Tiriamajame darbe nagrinėjama Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politika, analizuojamas jos formavimo ir įgyvendinimo prielaidos bei tendencijos, atsižvelgiant į tarptautinio politinio konteksto įtaką studijų kokybės užtikrinimui. Studijų kokybės užtikrinimas suskirstomas į: priemonę, veiksnį ir išskiriamos studijų kokybės užtikrinimą palaikančios sąlygos. Analizuojama studijų kokybės užtikrinimo sampratos problematika, išorinė ir vidinės SKUS, jų priemonės, gebėjimas prisitaikyti priimant iššūkius, įtvirtinant politinius reikalavimus ir siekius, užtikrinant ir tobulinant studijų kokybę. Remiantis teorija ir CIPP metodologija, nustatomas Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelis, jo charakteristikos, funkcionavimo, integralumo ir veiksmingumo galimybės, siekiant užtikrinti studijų kokybę, atitinkančią socialinių dalininkų, visuomenės ir valstybės poreikius. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelis ir jo elementai yra tinkami dabartinei Lietuvos AM situacijai, siekiant užtikrinti studijų kokybę, tačiau modelio turinyje dominuoja problemiškos ir tobulintinos sritys, persveriančios teigiamus aspektus. Trūkumai pastebimi stojančiųjų į aukštąsias mokyklas kompetencijų ir motyvacijos bei aukštųjų mokyklų personalo kvalifikacijos ir kompetencijų teisiniuose ir vadybiniuose aspektuose, viešųjų finansų investicijų panaudojime ir rezultatų vertinime, vidinėse ir išorinėje SKUS procesuose, jų priemonių veiksmingume, aukštųjų mokyklų ir socialinių dalininkų bendradarbiavimo praktiniame lygyje. Darbo struktūra – darbą sudaro trumpinių, paveikslų, lentelių, priedų sąrašai, sąvokų paaiškinimai, įvadas, 3 dalys, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka ir priedai. Raktiniai žodžiai: studijų kokybės užtikrinimas, studijų kokybės užtikrinimo politika, studijų kokybės užtikrinimo politikos modelis, socialiniai dalininkai.