Remeikienė, Rita

Per pastaruosius dešimtmečius, mokslinėje literatūroje tiriami šešėlinės ekonomikos ir nedarbo lygio tarpusavio ryšiai skatina įvertinti šių ryšių pobūdį kylančios ekonomikos šalyse. Pagal Pasaulio banko klasifikaciją Lietuva vis dar priklauso kylančios ekonomikos šalių grupei. Žvelgiant į Lietuvą fiksuotinos šios nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos regionuose problemos: Užimtumo tarnybos 2019 m. duomenimis Lietuvoje jau kelinti metai iš eilės bedarbių skaičius nemažėja ir sudaro 143 tūkst. bedarbių (daugiau kaip 50 tūkst. bedarbių registruota Lietuvos regionuose). Kitaip tariant ekonomikai augant, darbo užmokesčiui didėjant, bedarbystė nemažėja. Tuo tarpu šešėlinę ekonomiką labiausiai lemia žmonių finansinė situacija ir tai, kiek jie pateisina šešėlį. Jeigu žmogus savo gaunamas pajamas vertina gerai (šiuo atveju bedarbio išmokas), tikimybė, kad jis pirks prekes ar paslaugas nelegaliai, yra 39 proc. mažesnė. Iki šiol nėra atlikta tyrimų, kiek bedarbiai (iš vartotojo ir iš tiekėjo pozicijų) yra linkę įsitraukti į šešėlinę ekonomiką regionuose, to pasekoje sudėtinga nustatyti nedarbo spąstų priežastis.

Apie projektą: Šešėlinės ekonomikos ir korupcijos reiškiniai plačiai nagrinėjami tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių darbuose. Mokslinė literatūra pasižymi gausa mokslinių tyrimų, kuriuose analizuojami šešėlinę ekonomiką ir korupciją lemiantys veiksniai bei šių reiškinių sukeltas neigiamas poveikis viešajam ir privačiajam sektoriui. Remianti s atliktais tyrimais, galima teigti, kad Pietų Europos šalyse šie reiškiniai paplitę labiau nei Šiaurės ar Vakarų regionuose. Siekiant parengti kuo efektyvesnes prevencines priemones, būti na turėti informacijos ne tik kokį poveikį šešėlinė ekonomika ir korupcija daro įvairioms sritims, kaip atskiri subjektai, bet ir kaip veikia vienas kitą. Taigi, kyla mokslinė problema –kaip korupcija ir šešėlinė ekonomika sąveikauja tarpusavyje?

Tikslas – įvertinus korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio sąsajas, sukurti korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio ryšių vertinimo modelį ir jo veikimą pati krinti Pietų Europos šalių kontekste.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio ryšių teorinius aspektus.
2. Atskleisti tarpusavio ryšių tarp korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių vertinimo metodikas, jų privalumus ir ribotumus.
3. Sukurti korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių tarpusavio ryšių vertinimo modelį.
4. Parengti tarpusavio ryšių tarp korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių vertinimo metodiką Pietų Europos šalyse.
5. Empiriškai įvertinti tarpusavio ryšius tarp korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių Pietų Europos šalyse.

Neteisėtos tabako apyvartos ir korupcijos, pinigų plovimo ir organizuoto nusikalstamumo tarpusavio priklausomybė” (ang. „Interdependence between illegal turnover in tobacco and corruption, money laundering and organised crime“) – PMI IMPACT, Philip Morris International (PMI) dotacijų iniciatyvos finansuojamas Mykolo Romerio universiteto organizuojamas projektas. Numatoma projekto trukmė yra 10 mėnesių, per kuriuos bendradarbiaujant su Albanijos, Armėnijos, Gruzijos, Moldovos, Serbijos ir Ukrainos ekspertais bus siekiama įvertinti tabako gaminių neteisėtos apyvartos poveikį korupcijai, pinigų plovimui ir organizuotam nusikalstamumui šiose šalyse, taip pat pateikti rekomendacijas, kaip būtų galima stiprinti valdžios institucijų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą tarpininkaujant mokslininkams. Antrajame iniciatyvos etape PMI IMPACT ekspertų taryba pasirinko finansuoti 31 projektą. Buvo atrinkti kandidatai iš 23 Europos, Rytų Europos, Artimųjų Rytų, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių, kurie atstovauja įvairius sektorius: ekspertų grupes, akademines institucijas, universitetus ir teisėsaugos institucijas.