Krasauskienė, Rūta

Magistro darbo tema – „Darbo sąlygų poveikis švietimo pagalbos specialistų išlaikymui ir trūkumo mažinimui Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinkle“. Temos aktualumą lemia didėjantis švietimo pagalbos poreikis, augantys įtraukties reikalavimai ir išliekantis specialistų trūkumas. Darbo problema siejama su tuo, kad nėra pakankamai aišku, kurie darbo sąlygų kokybės komponentai labiausiai veikia švietimo pagalbos specialistų ketinimą likti dirbti. Darbo tikslas – įvertinti darbo sąlygų kokybės veiksnių poveikį švietimo pagalbos specialistų išlaikymui ir nustatyti, kurie darbo aplinkos komponentai labiausiai lemia jų ketinimą likti dirbti. Darbo uždaviniai: išanalizuoti darbo sąlygų kokybės teorinius ir praktinius aspektus, nustatyti, kaip Vilniaus miesto švietimo pagalbos specialistai vertina savo darbo sąlygas, ir statistiškai įvertinti, kurie darbo sąlygų komponentai reikšmingai prognozuoja specialistų išlaikymą. Tyrimas atliktas taikant kiekybinę metodologinę prieigą ir skerspjūvio tyrimo dizainą. Duomenys rinkti anonimine anketine apklausa. Tyrime dalyvavo 65 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys švietimo pagalbos specialistai. Duomenų analizei taikyta aprašomoji statistika, Cronbacho alfa koeficiento skaičiavimas, Pearsono koreliacinė analizė ir daugialypė regresinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingi specialistų išlaikymo prognozuotojai buvo vaidmenų aiškumas, vadovavimo kokybė ir perdegimas. Nustatyta, kad aiškesnis vaidmenų pasiskirstymas ir geresnė vadovavimo kokybė stiprina specialistų ketinimą likti dirbti, o didesnis perdegimas jį silpnina. Darbo krūvis ir laiko struktūra bei organizacinė parama statistiškai reikšmingo poveikio specialistų išlaikymui neturėjo. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad specialistų trūkumo mažinimas turėtų būti siejamas ne tik su naujų darbuotojų pritraukimu, bet ir su darbo sąlygų gerinimu, aiškesniu funkcijų paskirstymu, stipresniu vadovų palaikymu ir perdegimo prevencija. Darbą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados, šaltinių sąrašas ir priedai. Pirmajame skyriuje pateikiamas teorinis darbo pagrindimas, antrajame – tyrimo metodologija, trečiajame – empirinio tyrimo rezultatai ir jų analizė.

Magistro darbe analizuojama mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų sąveika įtraukiojo ugdymo kontekste. Tyrimo aktualumą lemia Lietuvoje stiprėjantis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas, didėjantis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius bendrojo ugdymo mokyklose bei poreikis užtikrinti veiksmingą pedagogų bendradarbiavimą, siekiant kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui. Tyrime akcentuojama, kad mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų tarpusavio sąveika yra viena svarbiausių sėkmingo įtraukiojo ugdymo prielaidų. Darbo tikslas – atskleisti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų tarpusavio sąveikos praktinio įgyvendinimo ypatumus įtraukiojo ugdymo sąlygomis. Tyrimui pasirinkta kokybinio tyrimo strategija. Duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu metodu, apklausiant mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus, dirbančius bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę, išskiriant kategorijas ir subkategorijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų sąveika dažniausiai vyksta konsultuojantis dėl mokinių ugdymosi sunkumų, sprendžiant elgesio ir emocines problemas, rengiant individualius ugdymo planus bei dalinantis informacija apie mokinio pažangą. Nustatyta, kad veiksmingą bendradarbiavimą labiausiai skatina nuolatinė komunikacija, komandinis darbas, tarpusavio pasitikėjimas, administracijos palaikymas ir orientacija į mokinio poreikius. Tyrimo dalyviai akcentavo, kad švietimo pagalbos specialistų prieinamumas bei operatyvus reagavimas į problemas padeda užtikrinti savalaikį, efektyvų pagalbos teikimą mokiniams. Tyrimo metu išryškėjo ir pagrindiniai sąveikos sunkumai: dideli pedagogų darbo krūviai, laiko stoka bendradarbiavimui, specialistų trūkumas ir nepakankamas kai kurių pedagogų pasirengimas dirbti įtraukiojo ugdymo sąlygomis. Nustatyta, kad nepakankamai koordinuota sąveika gali lemti fragmentišką pagalbos teikimą mokiniui ir apsunkinti įtraukiojo ugdymo procesą. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad veiksminga mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų sąveika sudaro prielaidas kokybiškam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, stiprina pedagogų profesinį bendradarbiavimą bei padeda užtikrinti visapusišką pagalbą mokiniui. Siekiant stiprinti sąveiką mokyklose, svarbu sudaryti palankias organizacines sąlygas bendradarbiavimui, skatinti profesinį dialogą ir stiprinti pedagogų kompetencijas įtraukiojo ugdymo srityje.

Baigiamojo magistro darbo tema - Vadovo komunikacijos poveikis progimnazijos organizacijos kultūrai. Aktualumas, Įvairūs tyrimai parodė, kad vadovo komunikacija yra labai svarbus aspektas, turintis reikšmės organizacijos ir bendruomenės įsitraukimui, tarpusavio bendradarbiavimui, mokyklos vertybėms. Komunikacija veikia darbuotojų tapatinimąsi su organizacijos kultūra. Tinkamai komunikuodamas vadovas perduoda organizacijos vertybes, normas, lūkesčius, o tokiu būdu skatina darbuotojų motyvaciją ir susitelkimą. Komunikacijai pasireiškiant vienpusės informacijos teikimu, teikiant nepakankamai grįžtamojo ryšio, bendruomenė gali jaustis nepakankamai įvertinta ir įtraukta į organizacijos kultūros procesus, kas stipriai mažina pasitikėjimą vadovu ir organizacija. Kyla klausimai: Kaip vadovo komunikacija veikia organizacijos kultūrą? Kokie yra pagrindiniai komunikaciniai iššūkiai mokyklos vadovo veikloje? Kokie vadovo komunikacijos stiliai, būdai ir formos, galėtų teigiamai prisidėti prie progimnazijos kultūros? Tyrimo objektas – Vadovo komunikacijos poveikis Tyrimo tikslas – nustatyti vadovo komunikacijos poveikį progimnazijų organizacijos kultūrai Uždaviniai: 1. Išnagrinėti mokyklos organizacinės kultūros ir vadovo komunikacijos teorinius aspektus. 2. Atskleisti organizacijos kultūros formavimo veiksnius bei iššūkius. 3. Išsiaiškinti kaip progimnazijų mokytojai vertina vadovo komunikaciją ir mokyklos organizacijos kultūrą. 4. Nustatyti ryšius tarp mokyklos vadovo komunikacijos ir organizacijos kultūros. 5. Išanalizuoti kaip įvairūs komunikacijos komponentai, stiliai, būdai veikia organizacijos kultūrą. Siekiant ištirti vadovo komunikacijos poveikį organizacijos kultūrai bei atskleisti išsikeltus uždavinius, pasirinktas kiekybinis tyrimas. Naudoti duomenų rinkimo metodai: literatūros analizė, anketinė apklausa progimnazijų mokytojams. Taikyti šie statistiniai duomenų analizės metodai: dispersinė analizė, Pearsono koreliacinė analizė, tiesinė regresijos analizė. Tyrime dalyvavo 357 Vilniaus progimnazijų mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad visi mokyklos vadovo komunikacijos komponentai yra statistiškai reikšmingai bei teigiamai susiję su mokyklos organizacinės kultūros komponentais. Išryškėjo, kad vadovo santykiniai bei emociniai komunikacijai priskiriami komponentai turi stipresnį ryšį su organizacijos kultūra nei informacinei komunikacijai priskiriami komponentai. Kuo mokytojai geriau įvertino progimnazijos vadovo komunikacijos komponentus, tuo palankiau vertino ir visus mokyklos organizacinės kultūros komponentus. Tokiu atveju progimnazijoje išryškėjo aukščiausios kultūros formos, kuriose vyrauja bendras tikslas, savarankiškas atsakomybės prisiėmimas, prasmės pajautimas ir tuo mažiau pastebima kultūra, kurioje vyrauja baimė, spaudimas, prasti tarpusavio santykiai. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad vadovo komunikacija turi stiprų poveikį mokyklos organizacijos kultūrai.