Zaksaitė, Salomėja

Esama daugybės būdų, kaip asmenys, o kartu ir sportininkai gali būti veikiami įvairių tam tikrų cheminių medžiagų, apie kurias net nenutuokiame. Galbūt tai nėra taip svarbu bendrai populiacijai, kadangi jiems ir jų gyvenimui tai neturi poveikio, tačiau sportininkams, kuriems dažnai atliekama dopingo kontrolė, tai yra ypatingai svarbu ir tai gali turėti neigiamas pasekmes tokias kaip laikinas karjeros sustabdymas ar net pabaiga. Darbo tikslas - nustatyti netyčinio dopingo vartojimo ypatumus bei šaltinius. Darbo uždaviniai: (1) atskleisti netyčinio dopingo vartojimo sampratą ir veiksnius; (2) išsiaiškinti netyčinio dopingo vartojimo prevencijos teorinius aspektus; (3) kokybine perspektyva įvertinti sportininkų, trenerių ir sporto gydytojų požiūrį į netyčinio dopingo vartojimo ypatumus. Magistro darbe atliktas pusiau struktūruotas interviu su sportininkais, treneriais ir sporto gydytojais apie netyčinio dopingo vartojimo ypatumus. Nustatyta, kad galimai tiriamieji stokojo išsamių žinių ne tik apie netyčinio dopingo vartojimo mastą, bet ir apie patį reiškinį, vartojimo priežastis, šaltinius ir t.t. Tiriamieji išreiškė gana neigiamą nuomonę NADA atžvilgiu, teigdami, kad organizacija galimai per mažai vykdo šviečiamosios veikos netyčinio dopingo vartojimo atžvilgiu bei neteikia efektyvios pagalbos netyčiniu dopingo vartojimu įtariamam sportininkui. Buvo sutarta, kad sportininkas turi mažai priemonių apsiginti nuo netyčinio dopingo vartojimo įtarimų, o įrodinėjimo procese turėtų būti atsižvelgiama į konkrečią situaciją, sporto šaką, draudžiamos medžiagos pobūdį bei kiekį. Interviu metu pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos, siekiant didinti netyčinio dopingo vartojimo prevenciją.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti biologinio sportininko paso teisiniai, vadybiniai ir socialiniai aspektai, ekspertiniu vertinimu išanalizuoti praktiniai biologinio sportininko paso taikymo iššūkiai ir galimybės. Pirmajame baigiamojo darbo skyriuje išanalizuota biologinio sportininko paso koncepcija, atskleidžiant jo prielaidas, sampratą, esmę, veikimo principą, aptariant biožymenis ir modulius, bei jiems įtaką darančius veiksnius. Antrajame skyriuje teoriškai aptarti biologinio sportininko paso vadybiniai, socialiniai ir teisiniai aspektai, analizuojant kitų mokslininkų atliktus tyrimus bei Tarptautinio sporto arbitražo praktiką. Trečiajame skyriuje pateikti biologinio sportininko paso praktinio pritaikymo galimybių tyrimo, atsižvelgiant į vadybinius, socialinius ir teisinius aspektus, rezultatai, bei jų apibendrinimas. Magistro baigiamasis darbas užbaigtas pateikiant teorines ir empirines išvadas bei siūlymus kaip būtų galima tobulinti biologinį sportininko pasą, kad padidėtų jo praktinio taikymo galimybės.

Magistro baigiamajame darbe tiriamas manipuliacijų sporto varžybomis reiškinys, analizuojamos priežastys ir atskleidžiamas šio reiškinio paplitimas Lietuvos futbole. Tyrimas atliktas pasitelkus kiekybinį ir kokybinį tyrimą – anketos ir interviu metodą. Pirmajame skyriuje nagrinėjami teoriniai manipuliacijų sporto varžybomis aspektai: samprata ir reiškinys, teisinis reguliavimas Lietuvoje, manipuliacijų sporto varžybomis atvejai, taip pat veiksniai lemiantys sukčiavimą sportinėje veikloje, motyvacinis klimatas ir jo sąsajos su prosocialiu sportininkų elgesiu bei pagrindiniai kovos prieš manipuliacijas futbole strategijos elementai. Antrajame darbo skyriuje aprašoma tyrimo metodologija. Trečiajame skyriuje pateikiami ir vertinami atlikto tyrimo rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei siūlymai, kaip būtų galima kovoti prieš manipuliacijas sporto varžybomis.

Darbe nagrinėjama problema – kokios yra dopingo sporte priežastys, tendencijos ir kontrolės bei prevencijos galimybės. Dopingo kontrolės bei prevencijos galimybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į tai, kokia yra sportininkų, trenerių patirtis dopingo kontrolės ir prevencijos sistemoje. Darbo tikslas – atskleisti dopingo sporte vartojimo tendencijas, kontrolės ir prevencijos patirtis bei gerinimo galimybes. Darbo uždaviniai: 1) Apibūdinti dopingo sampratą ir funkcionavimą sporte; 2) Atskleisti dopingo kontrolės ypatumus bei vartojimo prevencijos būdus; 3) įvertinti, kas, Lietuvos sportininkų ir trenerių požiūriu, lemia dopingo vartojimą bei su kokiomis problemomis susiduriama dopingo kontrolės ir prevencijos sistemoje. Atlikus tyrimą nustatyta, jog dopingo vartojimą dažniausiai nulemia nesąžiningumas, o kitus dopingo taisyklių pažeidimus– klaidos. Dopingo kontrolė (testavimas) ir prevencija (dopingo netoleravimas) atskirose šalyse ir atskirų sporto šakų atžvilgiu skiriasi. Nuobaudos už dopingo vartojimą didžia dalimi vertinamos kaip pakankamai griežtos. Trenerių vaidmuo skatinant sportininkus laikytis antidopingo taisyklių yra svarbus, tačiau komunikacija su sportininkais šia tema nepakankama. Trečdalis sportininkų skeptiškai vertina informacijos apie dopingą, draudžiamas medžiagas ir antidopingo taisykles prieinamumą.

Magistro baigiamajame darbe atskleidžiamas manipuliacijų sporto varžybomis reiškinys bei tiriamas ir vertinamas jo paplitimas Lietuvos futbole. Pirmajame skyriuje nagrinėjami teoriniai manipuliacijų sporto varžybomis aspektai: samprata ir reiškinys, teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir užsienyje, vadybinės teorijos, paaiškinančios manipuliacijas sporto varžybomis, atlikti tyrimai Lietuvoje bei reiškinio paplitimas tarptautiniu mastu, manipuliacijų sporto varžybomis atvejai, taip pat atletus nusikalsti skatinantys veiksniai ir pagrindiniai kovos prieš manipuliacijas futbole strategijos elementai. Antrajame darbo skyriuje aprašoma tyrimo metodologija. Trečiajame skyriuje pateikiami ir vertinami atlikto tyrimo rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei siūlymai, kaip būtų galima efektyviau kovoti prieš manipuliacijas sporto varžybomis.