Neifachas, Sergejus

Sparčiai vykstantys pokyčiai įvairiose gyvenimo srityse kelia vis daugiau iššūkių visuomenei. Vienintelė išeitis – prisitaikyti, mokantis naujų dalykų ir ieškant naujų veiklos įgyvendinimo būdų. Nuolatinės permainos švietimo sektoriuje skatina sunerimti ir ugdymo(si) įstaigų vadovus. Šiuo atveju tampa svarbus ne tik vadovo administracinio valdymo pareigų vykdymas, bet ir lyderystės gebėjimų raiška, įkvepianti, skatinanti ir motyvuojanti darbuotojus imtis permainų. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad transformacinės lyderystės raiška švietimo pokyčių kontekste Lietuvoje plačiausiai analizuota bendrojo ugdymo mokyklose. Trūksta informacijos apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovus ir jų veiksenas, taikant transformacinės lyderystės principus. Tai leidžia formuluoti probleminį klausimą: kokiais transformacinės lyderystės raiškos bruožais pasižymi ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai ugdymui švietimo pokyčių kontekste? Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų transformacinės lyderystės raišką, įgyvendinant pokyčius švietimo įstaigoje. Tyrimo uždaviniai: teoriškai apibrėžti transformacinio lyderio sampratą, bruožus, konceptualų modelį; remiantis moksline literatūra ir tyrimo rezultatais, atskleisti pokyčius ikimokyklinio ugdymo įstaigose skatinančius veiksnius; Atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui transformacinės lyderystės raiškos formas pokyčių įgyvendinimo kontekste. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių ir dokumentų analizė, kokybinio tyrimo pusiau struktūruoto interviu strategija. Tyrimo rezultatai. Mokslinėje literatūroje išryškėjo šie transformacinio lyderio elgesio komponentai: idealizuotoji įtaka, įkvepiantis motyvavimas, intelektinis skatinimas ir individualus dėmesys. Pastarųjų raiška buvo analizuojama šiame tyrime, kuriame dalyvavo 11 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų transformacinės lyderystės raiškos švietimo pokyčių kontekste tyrimas parodė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai ir pavaduotojai ugdymui turi transformaciniams lyderiams būdingų bruožų. Kasdienėje vadovų veikloje transformacinės lyderystės elgsenos charakteristikos reiškėsi nevienodai. Pastebėta, kad silpniausiai atsiskleidė vadovų individualaus dėmesio elgsenos komponentas. Darbo struktūra: įvadas, trys skyriai, apibendrinimas ir diskusija, išvados, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, literatūra, priedai.

Šiuolaikinėje švietimo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų lyderystei, nors ilgą laiką buvo manyta, kad ugdymo įstaigos veiksmingumą lemia tik vadovų lyderystė. Vis dažniau pripažįstama, kad lyderystė turi būti ne tik ugdymo įstaigos vadovų, bet ir mokytojų atsakomybė. Tai ypač aktualu ikimokyklinio ugdymo procese, kur muzikos mokytojai formuoja pirmuosius vaikų žingsnius muzikinio ugdymo kelyje. Nepaisant muzikinio ugdymo svarbos, ikimokyklinio ugdymo procese muzikos mokytojų lyderystės raiška iki šiol yra nepakankamai tyrinėta sritis. Tyrimų, susijusių su muzikos mokytojų lyderystės raiška šioje srityje, vis dar trūksta. Tyrimo problema formuluojama klausimu: kokie muzikos mokytojų lyderystės raiškos požymiai pastebimi ikimokyklinio ugdymo procese? Darbo tikslas: teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti muzikos mokytojų lyderystės požymių raišką ikimokyklinio ugdymo procese. Darbo uždaviniai: teoriškai pagrįsti muzikos mokytojų lyderystės sampratą; nustatyti muzikos mokytojų lyderystės požymių ypatumus; ištirti muzikos mokytojų lyderystės požymių raišką ikimokyklinio ugdymo procese. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinio tyrimo interviu strategija. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 8 Vilniaus miesto muzikos mokytojai ir 8 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai. Paaiškėjo, kad muzikos mokytojų lyderystės požymiai ryškiai pasireiškia ikimokyklinio ugdymo procese, apimant gebėjimą prisitaikyti prie vaikų poreikių, skatinti jų kūrybiškumą, efektyviai bendradarbiauti su tėvais ir mokytojais, taip pat organizuoti renginius ir šventes, kurie suburia bendruomenę ir stiprina ryšius tarp vaikų, tėvų ir ugdymo įstaigos. Muzikos mokytojų lyderystė yra esminė ikimokyklinio ugdymo proceso dalis, prisidedanti tiek prie vaikų ugdymo, tiek prie įstaigos bendruomenės kūrimo. Nepaisant šių pastangų, muzikos mokytojai susiduria su iššūkiais: ikimokyklinio muzikinio ugdymo svarbos nuvertinimu, pasitikėjimo savimi stoka, ribotais finansiniais ir laiko ištekliais bei nepakankamu bendruomenės įsitraukimu. Norint efektyviai plėtoti muzikos mokytojų lyderystę, būtinas nuolatinis profesinis tobulėjimas, inovatyvių ugdymo metodų taikymas, administracijos parama. Tik tokiomis sąlygomis galima užtikrinti kokybišką muzikinį ugdymą ir stiprinti muzikos mokytojų lyderystę ikimokyklinio ugdymo procese. Darbo struktūra: įvadas, trys skyriai, diskusija, išvados ir rekomendacijos, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas, priedai.

Darbo tema: įtraukaus ugdymo prieinamumas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Nuo 2024-ųjų metų rugsėjo 1-osios dienos įsigalios Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 straipsnių pakeitimas ir įstatymo papildymas 45 straipsniu, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) kartu su savo bendraamžiais. Bendrojo ugdymo mokyklos, privalo tam pasirengti ir užtikrinti įtraukaus ugdymo prieinamumą kiekvienam vaikui. 2021–2024 metų veiksmų planas, kurio tikslas – panaikinti fizines, emocines, informacines, socialines kliūtis ir užtikrinti efektyvų švietimą kiekvienam mokiniui, mokantis drauge su bendraamžiais arčiausiai namų esančioje ugdymo įstaigoje. Siekiant suteikti reikiamą, jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą. Taigi, ar bendrojo ugdymo mokyklos yra tam pasirengusios, ar taiko įvairias priemones užtikrinti įtraukųjį ugdymą savo įstaigoje? Su kokiais iššūkiais susiduria rengiantis užtikrinti įtraukųjį ugdymą? Tikslas – išsiaiškinti ar mokyklos yra pasirengusios ir su kokiais iššūkiais susiduria rengiantis užtikrinti įtraukųjį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti įtraukiojo ugdymo sampratą mokslinėje literatūroje. 2. Atskleisti įtraukiojo ugdymo teisinį reglamentavimą Lietuvoje. 3. Aptarti Nacionalinio švietimo plėtros plano 2021-2030 įtraukaus ugdymo pasirengimo užtikrinimo padarinius ir jų priežastis Lietuvoje. Atskleisti bendrojo ugdymo mokyklų pasirengimo užtikrinimą rengiantis įtraukiajam ugdymui. Metodai: teoriniai - pedagoginės, mokslinės, metodinės literatūros ir dokumentų analizė. Empiriniai – uždarų ir atvirų klausimų anketinė apklausa. Kad mokiniai galėtų efektyviai mokytis jiems pritaikytoje aplinkoje, turi būti sudarytos sąlygos gauti žinias, pagal jų poreikius. Šioms problemoms spręsti yra numatytos aiškios priemonės, kurių imsis Lietuvos Respublika per ateinančius metus.

Magistro darbe analizuojami mokslinių studijų šaltiniai apie besimokančios organizacijos sampratą ir veiklos modeliavimo prielaidas švietimo organizacijose, apibrėžta besimokančios organizacijos koncepcija ir jos raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Reflektuojant švietimo kaitos dokumentus pateikiamas besimokančios organizacijos modelis ir jo raiškos ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Analizuojant besimokančios organizacijos veiklos modelio raišką ieškoma geros praktikos pavyzdžių Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų praktikoje. Tuo tikslu atliekamas kokybinis tyrimas taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrimu siekiama atskleisti ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra prielaidos besimokančios organizacijos bruožų raiškai ir veiklos modeliavimui.

Švietimo įstaigų savarankiškumas švietimo politikos prioritetas. Vykstantys globalizacijos procesai suformulavo poreikį decentralizuoti švietimą, perduodant galimybę pačioms ugdymo įstaigoms priimti vis daugiau sprendimų. Tačiau ryškėja švietimo autonomijos aspektai, kad ugdymo įstaigos gali turėti skirtingą joms suteiktą savarankiškumo lygį, tai gali lemti sprendimų priėmimo procesą ir jo įgyvendinimo galimybes. Todėl šiame darbe buvo sprendžiami šie probleminiai klausimai: Kiek savarankiškumo turi ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kaip ir kokias savarankiškąsias valdymo funkcijas įgyvendina ikimokyklinio ugdymo įstaigos? Darbo tikslas: Atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų savarankiškumo raišką švietimo politikos kaitos procesuose. Darbo uždaviniai: teoriškai pagrįsti švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą viešajame sektoriuje; išsiaiškinti, kokios savarankiškumo sritys atskleidžia ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir kaip jos įgyvendinamos; atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų savarankiškumo raišką viešojo valdymo kontekste; ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų nuostatas ikimokyklinio ugdymo įstaigų savarankiškumo funkcijų įgyvendinime. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių, dokumentų analizė, kokybinio tyrimo interviu strategija. Tyrimo rezultatai. Tyrimas buvo atliekamas remiantis vadybinių valdymo funkcijų kontekste, per kurias buvo išskirtos ikimokyklinio ugdymo įstaigų valdymo sritys, kuriose labiausiai gali reikštis įstaigos savarankiškumo požymiai. Tyrime dalyvavo 9 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos valdymo procese atsispindi vadybinių valdymo funkcijų įgyvendinimas, o per jas ryškėja, kiek suteikta savarankiškumo sprendimų priėmimui ir kaip tai įgyvendinama. Atlikto tyrimo rezultatai išryškino, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi gana didelį joms suteiktą savarankiškumo lygį įvairiose valdymo srityse. Didesnis savarankiškumas atsispindi planavime, kontrolėje; mažesnis organizavime ir vadovavime. Išsiaiškinta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra dalinai savarankiškos strateginio plano kūrime. Savarankiškumas atsiskleidė ugdymo turinio kūrime, ugdymą papildančių programų diegime, vaikų pasiekimų vertinimo planavime ir organizavime, pedagoginio ir nepedagoginio personalo atrankoje, vidaus audito vykdyme. Maža galimybė savarankiškai priimti sprendimus išryškėjo pavaduotojų atrankos etape, pareigybių etatų ir normatyvų formavime, finansų valdyme.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama mokymo(si) aplinkos kaitos politika, nustatant naujų tendencijų kontekstinės raiškos turinį. Įvade atskleidžiamas tyrimo aktualumas, formuluojama problema, tyrimo tikslas, objektas ir uždaviniai. Pirmoje ir antroje darbo dalyse pateiktos teoriniuose šaltiniuose plačiai išnagrinėtos mokymo(si) aplinkos kaitos politikos problemos, numatomos kaitos prielaidos, išskiriami naujų tendencijų raiškos kontekstai Lietuvos ir Europos lygmeniu. Trečioje ir ketvirtoje darbo dalyse pagrindžiama tyrimo metodologija, sudaromas tyrimo dizaino modelis, pristatomi kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo rezultatai. Formuluojamos rekomendacinio pobūdžio išvados.