Vijaikis, Aivaras

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti paslaugų sektoriaus darbuotojų emocinio intelekto, darbe patiriamo emocinio disonanso ir bendradarbių paramos sąsajas su įsitraukimu į darbą. Tyrime dalyvavo 210 dirbantys asmenys iš kurių 178 dirbo paslaugų sektoriuje. Tyrimas buvo atliktas patogiuoju imties sudarymo būdu. Tyrimui naudota Schaufeli ir kt. (2006) „Utrechto įsitraukimo į darbą skalė“ (angl. Utrecht Work Engagement Scale, UWES -9), „Wong ir Law emocinio intelekto skalė“ (angl. Wong and Law EI Scale, WLEIS) (Wong & Law, 2002), „Bendradarbių paramos skalė“ (angl. Coworker support) (Settoon & Mossholder, 2002), kuri buvo adaptuota Tews ir kitų (2013) ir „Kinų emocinio disonanso skalė“ (angl. Chinese Emotional Dissonance Scale) (Cheung & Tang, 2012), taip pat rinkti demografiniai duomenys – amžius, išsilavinimas, kokio pobūdžio darbas ( nuotolinis ar ne), kokiame sektoriuje dirba. Tyrimo rezultatų duomenis parodė, kad amžius ir įsitraukimas į darbą nėra susijęs tiesiniu ryšiu, tačiau vyresnio amžiaus darbuotojai yra daugiau įsitraukę į darbą lyginant su jaunesniais. Emocinio intelekto gebėjimai skiriasi tarp lyčių. Moterys turi labiau išvystytą gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, o vyrai turi labiau išvystytą emocijų valdymo gebėjimą. Lyginant emocinį intelektą su amžiumi pastebėta, kad jauniausi darbuotojai imtyje turi mažiau išvystyta gebėjimą suprasti savo pačių emocijas lyginant su vyriausiais darbuotojais imtyje. Taip pat nustatyta, kad vyriausi darbuotojai gauna mažesnę instrumentinę paramą lyginant su jaunesniais darbuotojais, o emocinę paramą visose amžiaus grupės liko vienoda. Paslaugų sektoriuje emocinis disonansas ir įsitraukimas į darbą turi neigiamas sąsajas tik moterų imtyje, o darbo ir asmeniniai ištekliai (bendradarbių parama ir emocinis intelektas) to ryšio nemoderuoja. Paslaugų sektoriuje darbo ir asmeniniai ištekliai prognozuoja įsitraukimą į darbą.