Terebeiza, Žilvinas

Šiame magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamas informacinių ir elektroninių ryšių atsiradimas ir naudojimas teismų veikloje, analizuojama kaip šių technologijų naudojimas prisideda prie civilinio proceso principų – operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos įgyvendinimo. Pagrindinės informacinės sistemos naudojamos teismų veikloje yra Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO ir su ja graudžiai susijęs elektroninių paslaugų portalas, be kurių Lietuvos teismų darbas XXI amžiuje yra neįsivaizduojamas siekiant operatyviai ir teisingai išnagrinėti bylas, taupyti teismo ir proceso dalyvių laiką ir lėšas bei įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir principus. Garso įrašų naudojimas teismo posėdžių eigai fiksuoti prisideda prie skaidresnio ir patikimesnio teismo proceso, o populiarėjantys teismo posėdžiai naudojant vaizdo konferencinę įrangą užtikrina teisingą teismo procesą, suteikdami galimybę procese dalyvauti asmenims, negalintiems atvykti į teismą, taip nepažeidžiant jų teisių į teisingą bylos išnagrinėjimą per kaip įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Dirbtinis intelektas galėtų perimti dalį teismų veiklos funkcijų, tačiau negali pakeisti teisėjo.

Šiame darbe analizuojami fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos ir pagrindai, jų turinys, taikymas Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, įvardinant galimas problemas susijusias su pagrindų ir sąlygų taikymu. Pirmoje dalyje analizuojama fizinio asmens bankroto samprata, tikslas ir paskirtis. Antroje dalyje nagrinėjami būtinų bankroto bylos iškėlimo pagrindai ir sąlygos, jų turinys. Trečioje analizuojama teismų praktika ( visos LAT nutartys, susijusios su bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrindų ir sąlygų taikymo klausimais) tiriama kaip antroje MBD dalyje analizuoti reikalavimai yra pritaikomi praktikoje, į ką teismai atsižvelgia vertinant ar yra tenkinami būtini tenkinti fizinių asmenų bankroto pagrindai ir sąlygos, esant konkrečioms situacijoms ir aplinkybėms. Ketvirtoje MBD dalyje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Ginamieji MBD teiginiai atlikus darbo tyrimą pasitvirtino visiškai, tik atitinkantis būtinus pagrindus ir sąlygas pareiškėjas galės spręsti savo nemokumą FAB institutu, tik tenkinant numatytus reikalavimus bus išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp skolininko ir kreditorių interesų bankroto procese. Fizinio asmens bankrotas, fizinio asmens nemokumas, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindai ir sąlygos, fizinio asmens sąžiningumas.

Baigiamajame darbe nagrinėjami žalos atlyginimo byloms būdingi įrodinėjimo ypatumai. Darbo tikslas – teisiškai įvertinti ir susisteminti įrodinėjimo ypatumus žalos atlyginimo bylose, atskleisti įrodinėjimo reikšmę šios kategorijos bylų nagrinėjimui. Atliekant sisteminę mokslinės literatūros ir teismų suformuluotos praktikos analizę paaiškėjo, kad įrodinėjimo ypatumus lemia konkreti žalos rūšis. Įrodinėjant neturtinę žalą, kaip vieną iš žalos rūšių, stengiamasi įvertinti asmens išgyvenimų pobūdį ir laipsnį, todėl vadovaujamasi tik tai žalos rūšiai būdingais įrodinėjimo kriterijais. Tuo tarpu įrodinėjant turtinę žalą, vertinami materialūs asmens praradimai, turėtos išlaidos, kurių atsiradimą lėmė kito asmens neteisėti veiksmai. Kalbant apie įrodinėjimo reikšmę žalos atlyginimo bylose, akivaizdu, kad tik remdamasi įrodinėjimo institutu nukentėjusioji šalis gali tikėtis teisingo ir pagrįsto žalos atlyginimo.

Mokslo tyrimo objektas yra įrodinėjimo našta ir jos paskirstymą civiliniame procese reglamentuojančios teisės normos, teismų praktikos bei kitų teisės šaltinių, susijusių su įrodinėjimo procesu, analizė. Disertacijoje siekiama kompleksiškai išanalizuoti įrodinėjimo naštos ir jos paskirstymo bendros taisyklės teorinius ir praktinius aspektus, nustatant esamus teisinio reglamentavimo trūkumus bei praktinio taikymo problemas ir pateikti jų tobulinimo pasiūlymus ir rekomendacijas. Pirmoji disertacijos dalis yra skirta įrodinėjimo naštos ir jos paskirstymo civiliniame procese ištakų bei teisinio reguliavimo skirtingais istoriniais laikotarpiais apžvalgai, kuri leidžia atskleisti tam tikrus tiriamo instituto dėsningumus, šalių ir teismo vaidmens įrodinėjimo procese pokyčius, sąlygotus politinių ir ekonominių veiksnių. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojami teoriniai įrodinėjimo naštos ir jos paskirstymo civiliniame procese teisinės prigimties klausimai, o trečioji ir ketvirtoji dalys skirtos aptariamo instituto įgyvendinimo ypatumams bei problemoms aptarti. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama įrodinėjimo naštos ir jos paskirstymo samprata, turinys, reikšmė, tiesos bei įrodinėjimo standarto problema, lemianti įrodinėjimo naštos bei rungimosi principų koncepciją civiliniame procese. Kitose dalyse konkretizuojama įrodinėjimo naštos paskirstymo bendroji taisyklė, analizuojant jos turinį bei įgyvendinimo ypatumus kai kuriose civilinio proceso stadijose.