The essence of sustainable social development and possibilities for measuring it

The concept of sustainable development has already been carefully analysed from the theoretical point of view. It is understood as non-declining public value which takes into consideration technological, ecological, social restrictions on activity. Sustainable development has to ensure not only economic growth but also compatibility of economic activity with environmental, social and intellectual aspects. This currently widely-recognised idea means that economic growth as the key and the only objective of development is not sufficient in order to ensure welfare of present and future generations. Moreover, it is impossible to pursue the desired economic, ecological or social development levels in isolation, i.e. without synchronically ensuring at least a minimum development level in each of these development forms. The article explores theoretical and practical aspects of measuring sustainable social development.

Remiantis tvarios ekonominės raidos apibrėžimu formuluojama vadinamoji silpnoji tvarumo sąlyga, kuri reiškia, kad bendra turimo kapitalo vertė turi nemažėti laike. Tuo tarpu socialinis tvarios raidos aspektas yra mažiausiai ištirtas. Ekologinį tvarumą sunku įvertinti dėl daugybės elementų ir funkcijų, sudarančių gamtinę aplinką, tad socialinis tvarumas yra dar mažiau apibrėžtas, apčiuopiamas, jį sunkiausiai išreikšti kiekybiškai. Socialinei raidai įtakos turntys veiksniai apima visuomenės intelektinį lygį, organizacinę struktūrą, socialines ir teisines normas, pasitikėjimą, kultūrą, individų įgūdžius ir kitus materialios išraiškos neturinčius „minkštuosius“ elementus. Straipsnyje nagrinėjami teoriniai ir praktiniai tvarios socialinės raidos vertinimo klausimai. Tarp šių matų bene svarbiausias yra žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI). Šis indeksas, pirmąkart pristatytas 1990 metų JT Pranešime apie žmogaus socialinę raidą, matuoja ne tik šalies socialinę, bet ir ekonominę raidą ir yra naudojamas kaip šalių išsivystymo kriterijus JT Vystymosi programoje. Šio mato kūrėjas ŽSRI siūlo naudoti ir kaip tvarumo matą. Iš straipsnyje pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos socialinė padėtis nuolat gerėjo tiek absoliučiai, tiek kitų šalių požiūriu: nuo 1997 metų šalies ŽSRI padidėjo nuo 0,761 iki 0,862, o per šį laikotarpį Lietuva pasaulio mastu pakilo į 43 vietą iš 62-os. Straipsnyje taip pat apibūdinami kiti Lietuvos tvarios socialinės raidos rodikliai, apimantys penkis aspektus: užimtumą, skurdą ir socialinę atskirtį, visuomenės sveikatą, švietimą ir mokslą bei kultūros savitumo išsaugojimą.