Ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo įrodinėjimo procese
Mykolo Romerio universitetas |
Jau praėjo du šimtmečiai, kai daugumos pasaulio valstybių baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylų nagrinėjimas įstatymais yra atriboti vienas nuo kito, nes gana skiriasi sprendžiami uždaviniai, dalyvaujantys subjektai, įrodinėjimo procesinė forma ir kiti dalykai. Straipsnio autorius nurodo, kad galiojančiame Lietuvos teisiniame įrodymų ir įrodinėjimo proceso reglamentavime yra nemažai painiavos dėl nenuosekliai perimtų kitose valstybėse įtvirtintų įrodinėjimo modelių, nusistovėjusių mūsų valstybėje teisės tradicijų nepaisymo, žmonių mentaliteto ir kitų priežasčių. Ypač daug įrodymų ir įrodinėjimo ikiteisminiame etape reglamentavimo spragų pastebima netinkamai perskirsčius nusikalstamos veikos tyrėjo, jo vadovo, prokuroro kompetenciją ir įvedus naują ikiteisminio etapo subjektą - ikiteisminio tyrimo teisėją. Autoriaus nuomone, šio subjekto, kaip teisminės valdžios atstovo, įgaliojimų apimtis ikiteisminiame etape yra nepagrįstai didelė, o vis dažnesni atvejai, kai toks teisėjas įtraukiamas į ikiteisminį tyrimą, praktinėje veikloje byloja apie teisminių procedūrų perkėlimą į ikiteisminį etapą ir padidėjusią formalių įrodymų reikšmę nūdienos baudžiamajame procese. Straipsnio pabaigoje autorius pateikia siūlymus, kaip spręsti atskleistas problemas.
Das Vorverfahren und die gerichtliche Ermittlung von Strafsachen wurden im Strafprozeß vieler Länder der Welt schon vor zwei Jahrhunderten als zwei unterschiedliche Etappe voneinander gesetzlich abgegrenzt, weil sie durch die ihnen obliegenden Aufgaben, durch die daran teilnehmcnden Subjekte, durch die prozessuale Form der Beweißführung und durch andere Kriterien ganz unterschiedlich sind. Der Verfasser stellt fest, daß es in der geltenden rechtlichen Reglamentierung der Beweißführung in Litauen viel Durcheinander gibt. Ein Grund dafür wäre die unkonsequente Übernahme der in den anderen Staaten verankerten Beweißführungsmodelle sowie die Mißachtung der Rechtstraditionen, der Mentalität der Menschen u. a. Besonders viele Lücken und mißlungene Folgen sind bei der Reglamentierung der Beweißführung im Vorverfahren festzustellen, nachdem die Zuständigkeiten des Ermittlers, dessen Vorgesetzten, des Staatsanwalts umgestellt wurden und ein neues Subjekt - der Vorverfahrensrichter- eingeführt wurde. Der Verfasser ist der Meinung, daß der Umfang der Vollmachten dieses Subjektes als Vertreters der rechtlichen Macht im Vorverfahren unbegründet hoch ist. Die Einbeziehung eines solchen Richters in die vorgerichtliche Ermittlung zeugt von der Verlegung der gerichtlichen Handlungen auf die vorgerichtliche Etappe und von der Erneuerung der Beweise im gegenwärtigen Strafprozeß.