Republic of Lithuania and the European Union

Straipsnyje nagrinėjamos aktualios politinės ir teisinė problemos, kurias sprendė Lietuvos Respublika, siekdama narystės Europos Sąjungoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo suformuluotos politinės teisinės prielaidos įgyvendinant Lietuvos siekius Europos Sąjungos integraciniame procese. Nagrinėjama, kaip buvo sprendžiami klausimai dėl nacionalinės teisinės sistemos suderinamumo su Europos Sąjungos teise. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į Konstitucinio akto "Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" politinę teisinę reikšmę. Daroma išvada, kad politine prasme šis Aktas apibendrino vykusį politinį procesą ir atvėrė naujas politinių veiksmų galimybes ir perspektyvas. Teisiniu atžvilgiu vertinant Akto priėmimą, galima konstatuoti, kad jis patvirtino Europos Sąjungos teisinės erdvės ir nacionalinio konstitucinio reguliavimo tam tikrą giminystę. Straipsnyje akcentuojama ir tai, kad Sutartis dėl Konstitucijos Europai aktualizuoja naujus konstitucinius klausimus. Svarbiausi iš jų yra: kaip kinta nacionalinio suvereniteto samprata globalizacijos sąlygomis apskritai, ir konkrečiai - Europos valstybių integracijos sąlygomis?; koks yra Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir nacionalinių konstitucinių sistemų santykis, t.y., ar Sutarties įsigaliojimas nepaneigia nacionalinių konstitucijų viršenybės, ar konstitucijos ir toliau lieka visiškai nekvestionuojama aukščiausia teisė ir nacionalinio suvereniteto išraiškos politinė teisinė forma? Keliamas klausimas ir dėl nacionalinių konstitucinių sistemų organiškosios dalies - konstitucinių teismų vaidmens, užtikrinant nacionalinės konstitucijos prioritetą, reikšmės naujomis politinėmis teisinėmis sąlygomis.