Mokslo ir technologijų parkai socialinių technologijų kontekste

Tikslas – straipsnyje pristatomas naujas požiūris į mokslo ir technologijų parkų koncepciją ir plėtros perspektyvas tobulinant socialines technologijas. Globalizacija ir socialinių technologijų plėtra didina mokslo ir technologijų parkų įtaką nacionalinėms inovacijų sistemoms. Tai atveria ne tik naujas kryptis plėtoti šios srities mokslinius tyrimus, bet ir praktiškai taikyti socialines technologijas mokslo ir technologijų parkų plėtros procese. Straipsnyje taip pat analizuojama mokslo ir technologijų parko kaip institucionalizuotos socialinių technologijų formos samprata. Metodologija – straipsnyje sudėtinga mokslo ir technologijų parkų samprata analizuojama tarpdisciplininiu požiūriu. Tiriamas teorinis mokslo ir technologijų parkų sampratos santykis su socialinių technologijų samprata, siekiant identifikuoti jų ryšį ir sąlyčio taškus. Teorinis modelis iliustruojamas praktiniais pavyzdžiais iš Lietuvos mokslo ir technologijų parkų veiklos. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos dėl ateities tyrimų krypčių.

The theoretical model is supported by empirical illustrations from the development of Lithuanian science and technology parks, therefore further research in all three directions is feasible and needed. As this research takes a merely theoretical approach to the social systems investigation, it can be qualified only as a preparational stage for further research. The practical examples used in the article are more illustrative than evidence based and shall not be considered as case studies. The research offers an initial framework for researching science and technology parks in the context of social technologies. Establishment of stronger interdisciplinary links of those different concepts has an impact on the effectiveness of the management of science and technology parks, competitiveness of regional and national economies. It allows definition of the areas for future research in a more detailed way, to make particular case studies and gather further evidence on the strength of established links, their main characteristics. It also allows design of new management models for science and technology parks, formulates the recommendations on the effectiveness of science and technology parks as institutions and as a part of innovation system, define new indicators for evaluation of performance and establish new work organization methods. The new concept of science and technology parks as an institutionalized form of social technology shall be elaborated in the future research.