Baudžiamosios bylos nekėlimo institutas: procesinis reglamentavimas ir taikymo problemos
| Date |
|---|
1999 |
Prieš kelerius metus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) papildžius dviem straipsniais – 9¹ “Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius” ir 9² “Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą”, baudžiamajame procese atsirado visiškai naujas teisinis institutas – baudžiamosios bylos nekėlimas. Jis, deja, mokslinėje literatūroje liko nepastebėtas. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į spragas bei į kol kas nevisiškai sureguliuotus klausimus, iškylančius procesinėje veikloje taikant šias normas. Straipsnyje nagrinėjama, kuo baudžiamosios bylos nekėlimas skiriasi nuo atsisakymo iškelti baudžiamąją bylą, nes dėl nepakankamai išsamaus procesinio reglamentavimo naujasis institutas buvo painiojamas su atsisakymu iškelti baudžiamąją bylą. Aptariama ir BPK 9¹ bei 9² str. taikymo tvarka ir kai kurie reglamentavimo netikslumai, taip pat nurodomas netinkamas sąvokų “kaltinamasis” ir “nukentėjusysis” vartojimas nagrinėjamuose straipsniuose. Autorė teigia, kad aptariamos normos prieštarauja kai kuriems baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso principams ir uždaviniams. Kartu bandoma atskleisti priežastis, kodėl atsirado būtent tokie pagrindai baudžiamajai bylai nekelti arba iškėlus ją nutraukti.
Several years ago, the Criminal Process Code of the Republic of Lithuania was supplemented with two articles: 9¹ “ Discharge from a Criminal Case or Dismissal of the Case when the Perpetrator and the Victim Reconcile” and 9² “ Discharge from a Criminal Case or Dismissal of the Case to a 16 Person who Assisted in Detection of Organised Crime Group or Criminal Activities of an Illegal Unification”. The Criminal Code includes a completely new legal institute – discharge from a criminal case – which, unfortunately, remained unnoticed in scientific literature. In this article, some gaps and not fully regulated issues that come to surface when applying the norms in procedural activities are discussed. Moreover, the author points out that among the discussed norms there are certain contradictions to some principles and objectives of criminal law and criminal process. Additionally, the author is trying to reveal the reasons for the grounding not to bring a criminal case to court or to dismiss it when it already has been brought.