Turistinės kelionės sutarties nutraukimas keliautojo iniciatyva: naujausia teismų praktika
| Date |
|---|
2024 |
Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių, kaip sąlygos nutraukti kelionių paslaugų paketo sutartį keliautojo iniciatyva. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimai, kuriais įgyvendinant Europos Sąjungos teisę iš esmės naujai reglamentuoti sutartiniai turizmo paslaugų santykiai, buvo priimti dar 2018 m., tačiau kasacinis teismas tik 2024 m. pradėjo formuoti praktiką dėl organizuotos turistinės kelionės paslaugų teikimo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. 2024 m. birželio 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje atskleista, kaip turi būti aiškinamos nenugalimos jėgos aplinkybės kelionės sutarties nutraukimo kontekste, koks yra jų santykis su klasikiniu „force majeure“ institutu, taip pat kaip šios aplinkybės turi būti nustatomos iš vidutinio keliautojo, kaip vartotojo, perspektyvos. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai buvo pateikti sprendžiant ginčą, kilusį dėl atsisakymo vykdyti turistinės kelionės sutartį COVID-19 pandemijos metu, jie neabejotinai reikšmingi ir nustatant kitokio pobūdžio ypatingas aplinkybes, pavyzdžiui, susijusias su kariniais konfliktais. Taigi šio straipsnio tikslas – įvertinti, kaip kasacinio teismo suformuotas precedentas padės užtikrinti turistinės kelionės teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą ir teisėtus lūkesčius susiklosčius nenugalimos jėgos aplinkybėms.
This article analyses the case law of the Supreme Court of Lithuania on force majeure (unavoidable and extraordinary) circumstances as a condition for the termination of a package travel contract at the initiative of the tourist. It should be noted that the amendments to the Civil Code of the Republic of Lithuania, which, in implementation of the European Union law, substantially newly regulated contractual relations of tourist services, were adopted as early as 2018, but the Court of Cassation only started to develop the case law on the performance of the contract of provision of services of an organised tourist trip and its termination in 2024. The ruling of the panel of judges of the Civil Cases Division of the Supreme Court of Lithuania of 5 June 2024 clarifies how force majeure circumstances are to be interpreted in the context of the termination of a travel contract, their relationship to force majeure, and the way in which these circumstances are to be determined from the perspective of the average traveller as a consumer. Although the interpretations of the Supreme Court of Lithuania were given in the context of a dispute arising from the refusal to perform a tourist travel contract in the context of the COVID-19 pandemic, they are undoubtedly also relevant for the determination of other types of extraordinary circumstances, such as, for example, those relating to military conflicts. The purpose of this article is therefore to assess how the precedent established by the Court of Cassation will help to ensure the balance of interests and legitimate expectations of the subjects of the legal relationship between the parties to the legal relationship of tourist travel in the event of circumstances of force majeure.