Elemente der Kriminalstrategie zur Bekämpfung der Wirtschaftskriminalität
Author(s) | |
---|---|
Dvoršek, Anton | Higher School of Police and Security |
Lietuvos teisės universitetas |
Date Issued |
---|
1998 |
Straipsnyje aptariama kovos su ekonominiais nusikaltimais, kai nukenčia įvairios organizacijos, valstybė arba atskiri individai, strategija. Tyrimų duomenimis, ekonominiai nusikaltimai galimi dėl to, kad: 1. Įstatymai nėra pakankamai tikslūs. Tai dažniausiai laisvos rinkos filosofijos ir iš dalies neišspręstos dilemos, kokios turi būti valstybės suverenumo, būtino tyrimo procesui įgyvendinti visuotiniu lygiu, ribos, padarinys. 2. Baudžiamoji teisė nesuderinta su kitais socialinės kontrolės mechanizmais. Todėl pažeidėjai retai kada demaskuojami, persekiojami baudžiamąja tvarka ir teisiami. Pernelyg preciziškas laisvos rinkos reguliavimas turėtų daug neigiamu padariniu. Todėl būtina netiesioginė strategija, kuri varžytų pažeidėjus ir padėtų atskleisti nelegalius prekybos ir finansinius sandorius. Speciali įvairių duomenų bazių analizė padėtu atskleisti įtartinas operacijas. Ją būtu galima taikyti ne tik pinigu plovimo, bet ir sukčiavimo, piratinės produkcijos platinimo ir kt nusikaltimų atvejais. Ekonominiai nusikaltimai tampa globaliniai. Todėl ir strategija gali būti veiksminga tik pasauliniu lygiu. Dėl šios priežasties būtina suderinti įstatymų leidybą. Esminis strategijos elementas - tobulinti socialinės kontrolės institucijas, kad pažeidėjai žinotu, jog yra didelė tikimybė būti demaskuotiems ir nuteistiems. Ekonominiai nusikaltėliai retai kada galvoja apie riziką. Kovos strategija taptų veiksmingesnė pakeitus įstatymus. Įstatymai turėtų nustatyti baudžiamąją firmų atsakomybe ir įrodinėjimo pareigą konfiskuojant turtą, kai nusikaltimas jau įrodytas. Kovos su ekonominiais nusikaitimais strategija gali būti veiksminga tik derinant ir taikant įvairias priemones.
The essential part of the strategy is the improvement of social control institutions because it is necessary to increase the feeling of risk among the offenders who will be detected and sentenced. This feeling of risk is very rare among the economic crime offenders. The investigators would gain strategically by change of legislation which should provide for criminal responsibility of companies and for the burden of proof to be on the "accused" in the process for assets forfeiture after the crime had been proven. A strategy to combat economic crime could only be efficient as a combination of different measures.