Nesąžiningomis pripažintų vartojimo sutarčių sąlygų modifikavimo problemos: atvejo analizė
| Date |
|---|
2024 |
Nesąžiningų sutarties sąlygų institutas ypač svarbus vartotojų teisių apsaugai, nes leidžia atkurti vartotojo nenaudai pažeistą šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. 1993 m. Tarybos direktyvoje 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13 arba Nesąžiningų sąlygų direktyva) nustatyta, kad tokios sąlygos neturi būti privalomos vartotojui, o nacionaliniai teismai turi įvertinti jų sąžiningumą ex officio, net jei šalys tiesiogiai tokio reikalavimo nepateikia. Sutarties sąlygos, pripažintos nesąžiningomis, turi būti panaikintos, tačiau tik išimtiniais atvejais jos gali būti keičiamos kitomis teisės normomis, jei dėl sutarties negaliojimo vartotojui kiltų ypač žalingų pasekmių. Nesąžiningų sutarčių sąlygų modifikavimas yra ribotas, griežtai reglamentuotas ir leidžiamas tik tada, kai to reikia dėl vartotojų apsaugos. Straipsnyje nagrinėjamos nesąžiningomis pripažintų vartojimo sutarčių sąlygų modifikavimo galimybės ir jų teisinės pasekmės, kurios pastaruoju metu buvo teisinių diskusijų objektas. Aptariama 2023–2024 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – LApT) praktika, suformuota byloje dėl būsto kreditų, išduotų Šveicarijos frankais, kurioje pagrindinės sutarčių sąlygos buvo pripažintos nesąžiningomis. Straipsnyje taip pat aptariama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencija, kurioje nustatyta, kad nacionaliniai teismai negali pakeisti nesąžiningų sąlygų kitomis, jei tokie veiksmai keltų grėsmę direktyvos tikslui – atgrasyti verslininkus nuo nesąžiningų sąlygų taikymo, išskyrus išimtinius atvejus, esant šių aplinkybių visetui: jei visa sutartis negali galioti be nesąžiningos sąlygos; jei sutarties negaliojimas sukeltų vartotojui ypač žalingų pasekmių; jei egzistuoja dispozityviosios teisės normos ar šalių bendru sutarimu nustatytos sąlygos, kuriomis būtų galima užpildyti atsiradusią spragą. Modifikavimas remiantis bendraisiais teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principais yra nepriimtinas, nes prieštarauja ESTT doktrinai. Šiame straipsnyje pabrėžiama būtinybė laikytis ESTT jurisprudencijos ir užtikrinti vartotojų teisių apsaugą laikantis teisinės pusiausvyros principų.
The institution of unfair contract terms is of particular importance for the protection of consumer rights, as it allows for the restoration of the balance of rights and obligations of the parties that has been disturbed to the detriment of the consumer. Council Directive 93/13/EEC provides that such terms are not to be binding on the consumer and that national courts are to assess their fairness ex officio, even if the parties do not make such a claim directly. Contract terms found to be unfair must be annulled, but only in exceptional cases can they be replaced by other legal rules if the invalidity of the contract would have particularly harmful consequences for the consumer. The modification of unfair contract terms is limited, strictly regulated and only allowed where consumer protection requires it. The article examines the possibilities and legal consequences of modifying the terms of consumer contracts that have been found to be unfair, which have been the subject of recent legal debate. It focuses on the case law of the Supreme Court of Lithuania and the Court of Appeals of Lithuania in the period 2023-2024 in the case concerning housing loans in Swiss francs, where the main terms of the contracts were found to be unfair. The article also discusses the jurisprudence of the Court of Justice of the European Union, which has established that national courts may not substitute unfair terms for unfair ones if such action would undermine the objective of the Directive, which is to deter traders from applying unfair terms, except in exceptional cases where a combination of the following circumstances exists: where the contract as a whole cannot be valid without the unfair term; where the nullity of the contract would have particularly harmful consequences for the consumer; where there are dispositive rules of law or terms agreed between the parties that could fill the gap. Modification on the basis of general principles of justice, reasonableness or fairness is not acceptable as it is contrary to the CJEU doctrine. This Article underlines the need to comply with the jurisprudence of the EUCJ and to ensure the protection of consumers’ rights in accordance with the principles of legal balance.