Viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo raida ir ateities perspektyvos EU ir Lietuvos Respublikoje
Viešųjų pirkimų instituto atsiradimas sietinas su poreikiu užtikrinti racionalų ir efektyvų viešųjų pinigų išleidimą, skatinti konkurenciją tarp rinkos dalyvių, skatinant juos kurti ir gaminti naujus produktus. Straipsnyje atskleidžiam viešųjų pirkimų samprata, analizuojama viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo raida bei ateities perspektyvos EU ir Lietuvos Respublikoje. Autoriai siekia atskleisti viešųjų pirkimų turinį bei analizuojant viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo raidą, įvardinti, kokios yra viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tobulinimo perspektyvos ateityje. Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPĮ) suformuota viešojo pirkimo sąvoka labiau atskleidžia viešojo pirkimo sampratą, kuri apima įvairių, visuomenei svarbių, tikslų siekimą. Lietuvoje VPĮ buvo pakeistas 50 kartų rodo ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų netobulumą, toks keitimų skaičius neabejotinai kelia viešųjų pirkimų sistemos dalyvių nepasitenkinimą bei kuria teisinio netikrumo jausmą. Viešųjų pirkimų reglamentavimo raida įtakojama įvairių veiksnių, siekio tobulėti ir efektyvinti sukurtas sistemas, atliepti besikeičiančius socialinius, ekonominius, politinius tikslus. Tyrimo objektas yra viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ES ir Lietuvos Respublikoje. Straipsnyje keliama problema ar esamas ir būsimas viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas išsprendė viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo problemas ir, ar nesukūrė naujų? Atliekant tyrimą buvo naudoti dokumentų analizės tyrimo, istorinio lyginimo, apibendrinimo metodai.