Kultūra, senėjimas ir eutanazijos klausimai Lietuvos psichiatrijoje

Kultūra, senėjimas ir eutanazijos klausimai yra tarpusavyje susiję. Kultūriniai faktoriai turi itakos psichikos sveikatai senatvėje ir psichopatologijai išsivystyti. Dvasinės vertybės yra lemiamos svarstant ir vertinant eutanazijos klausimus seniems sergantiems ir slaugomiems ligoniams. Senatvė yra mūsų visų ateitis ir mūsų pačių rūpestis, ir yra tokia, kokią ją kuriame iš kartosį kartą. Požiūrisį seną žmogų atspindi visuomenės vertybes ir santykius: bendraþmogižkus santykius, santykius tarp kartos atstovų, artimų žmonių, visuomenės sluoksnių, ir yra šalies kultūros dalis. Antropologai kultūrą apibrėžia kaip gyvenimo būdą, kurį apsprendžia išmokyto elgesio stereotipai, perduodami iš katrosį kartą kalbos bei pavyzdžio dėka, tokiu būdu mūsų senatvė yra tokia, kaip mes išmokome vaikus elgtis su senais žmonėmis [1-3]. Psichiatrijos mokomosios knygos brandų amžių (suaugusiojo) skirstoį tris periodus: ankstyvas brandus amþius (nuo 20 iki 40 metu), vidurinysis (nuo 45 iki 65) ir vėlyvasis, arba senatvė (nuo 65 metų). Kiekvienas laikotarpis turi savo sveikatos, elgesio, gyvenimo būdo bei galimybių ypatumus, kurie nemaža dalimi priklauso nuo kultūrinių savybių bei vertybių. Tai ypač atspindi galimybes sename amžiuje bei seno žmogaus savijautą ir vertę tarp šalia esančių. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokie senų sergančių ir slaugomų pacientų psichopatologijos simptomai sutinkami psichiatro konsultacijos metu somatinėse ir slaugos ligoninėse, ir koks yra ligoniui artimų žmonių požiūrisį eutanaziją.[...].

Culture, aging and euthanasia issues are dependent from each other. Cultural factors influence mental health of the elderly and the development of psychopathology. Spiritual values appear vital when considering euthanasia issues. Lithuania is an old country with its traditions, where love in general, love for the Motherland, love for parenthood, love for God has been preoccupying the people’s minds, feelings, attitudes and desires. Respect for old persons has become a part of Lithuanian culture throughout the centuries, however now it’s loosing its significance and has become more of a burden to the young generation. Different forms of such complain could be heard in psychiatric settings. Old people are being blamed by their family members for their symptoms, which appear in the old age, for taking their time, for demanding their attention, for getting on their nerves. It is becoming a luxury to hear a good word in old age. Political and economic changes are transforming the Lithuanian culture, aspirations, visions and feelings. The science, art, and practice of psychiatry all over the world have put more emphasis on high humanistic issues and they are remembered for different occasions. Human experience, love for one’s neighbour are being named as the source of mental health. It is hard to achieve such kind of treatment, much harder than to get a prescription for medications, in old age. Ageing is a part of life. For many of us old age is a period of continuous intellectual, emotional, and psychological growth. In some cases, however, physical illness or the death of friends and relatives may preclude continued social interactions. Experience of increased sense of isolation makes them susceptible to depression. Therefore, it is becoming hard to maintain healthy psychodynamics and to defend oneself in a healthy way against ageing by such means as suppression, anticipation of reality, altruism and humour.[...].