Karo nusikaltimų reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir jų atitikties tarptautinei teisei problemos
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai “ reglamentuodama karo nusikaltimus (101–109, 111–113 str.). Lietuvos Respublika įgyvendina savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal įvairias tarptautines sutartis, įskaitant 1949 m. Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir jų 1977 m. papildomus protokolus bei 1998 m. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statutą. Deja, straipsnio autorius konstatuoja, kad LR BK pateiktos karo nusikaltimų dispozicijos nėra pakankamai suderintos su tarptautiniais dokumentais. Autoriaus manymu, didžiausia LR BK spraga – nekriminalizuotos veikos, padaromos netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kariai aktyviai dalyvauja tarptautinėse misijose, kurių situaciją galima kvalifikuoti ir kaip netarptautinį ginkluotą konfliktą, tai yra labai didelė LR BK spraga, kurią reikėtų kuo greičiau pašalinti. Antroji labai svarbi problema – „vado atsakomybės “ doktrinos įgyvendinimo sunkumai pagal LR BK. Pirma, tik kai kurių nusikalstamų veikų dispozicijose nurodoma, kad jos gali būti padaromos davus įsakymą (pvz.,101, 102, 103 str.); antra, nėra aiškaus atsakymo, ar davus įsakymą dėl kitų straipsnių dispozicijose nurodytų veikų asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn kaip nusikaltimo bendrininką; trečia, lieka neaišku, ar asmenį galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, jog jis, būdamas karo vadu, nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią savo pavaldinių daromiems nusikaltimams. Trečioji problemų grupė susijusi su netinkamu sąvokų perkėlimu į nacionalinę teisę.
Lithuania is a party to major international treaties regulating war crimes, including Four Geneva Conventions of 1949 and its Two Additional Protocols of 1977 as well as Rome Statute of International Criminal Court. Chapter XV of Lithuanian Criminal Code (LCC) lists twelve definitions of war crimes, including those that correspond to the grave breaches of Geneva Conventions as well as other customary law offences. However, there are certain problems regarding the definitions of crimes in LCC and its conformity with international law and especially Rome Statute. First of all, LCC does not include any war crime committed during non-international armed conflict. It is a major gap in Lithuanian criminal law system because of three reasons: first, the article 8 of the Rome Statute clearly points out for certain crimes committed during non-international armed conflict; second, a number of Lithuanian military personnel is serving in international missions where the situation sometimes might be very close to an armed conflicts of non-international character; third, it might pose problems regarding principle nullum crimen sine lege in the case of cooperation with International Criminal Court. This gap shall be removed as soon as possible. Secondly, LCC lacks the implementation of the command responsibility doctrine. It is unclear whether the military officer or commander could be held criminally responsible for the crimes defined in LCC according to command responsibility doctrine. Only in some articles of LCC an order to commit a crime as a form of actus reus is established and there are not enough arguments whether it is possible to treat such an order as a form of complicity in the definitions where the order as a form of actus reus is missing. Omission in prevention or repression of war crimes is missed as well.