Operacinės komandos narių darbo saugos priemonių naudojimas ir veiksmai, patyrus mikrotraumą
| Author(s) | ||
|---|---|---|
Prontkelevič, Agnieška | Vilniaus kolegija | Vilniaus universitetas |
Kielė, Viktorija | Vilniaus kolegija | Vilniaus universitetas |
Istomina, Natalja | Vilniaus universitetas | |
| Date Issued |
|---|
2020 |
JAV profesinės saugos ir sveikatos agentūra nustatė, kad apie 5,6 mln. šalies sveikatos priežiūros ir kitų sričių darbuotojų yra patyrę ekspoziciją kraujo patogenais [2]. Dažniausiai sužeidimus patiria slaugytojai (37,8 proc.), rečiau – kitų specialybių sveikatos priežiūros darbuotojai. Kone pusė (44,1 proc.) visų susižeidimų įvyksta operacinėse [12]. JAV kasmet B hepatitu užsikrečia 12 000 medicinos darbuotojų, 1000 iš jų tampa lėtiniais viruso nešiotojais, o 200 miršta dėl hepatito komplikacijų. Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti operacinės komandos narių darbo saugos priemonių naudojimą ir veiksmus patirtų mikrotraumų metu. Metodai. Tyrimas buvo atliekamas 2017 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Pagal pasirinktą temą buvo surinkta naujausia literatūra ir atlikta jos analizė. Išnagrinėjus literatūrą buvo sudaryta anketa, skirta išanalizuoti operacinės komandos narių darbo saugos priemonių naudojimo ypatumus ir veiksmus patirtų mikrotraumų metu. Prieš apklausą atliktas pilotinis tyrimas – atsitiktine tvarka išdalinta 10 anketų operacinės komandos nariams. Pilotinis tyrimas vyko nuo 2017 metų spalio 2 iki 9 dienos. Vėliau tyrimo duomenys buvo analizuojami. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anketavimo bei dokumentų analizės metodus. Imties pasirinkimo būdas netikimybinis, tikslinis. Rezultatai. Tyrime dalyvavavę operacinės komandos nariai atsakingai laikosi darbo saugos taisyklėse išvardintų reikalavimų: daugiau nei pusė apklaustų sveikatos priežiūros specialistų (77,4 proc.) yra pasiskiepiję nuo B hepatito; po susižeidimo dauguma operacinės komandos narių atlieka dalį nustatytų standartinių veiksmų, dezinfekuoja rankas, žaizdą (80,6 proc.), pasikeičia pirštines (59,7 proc.), tačiau vengia pranešti apie incidentą atsakingam asmeniui ir nėra linkę žaizdos nusiplauti vandeniu su muilu, o vertinant operacinės personalo saugumo užtikrinimą jų darbo vietoje, sužinota, kad darbuotojai yra pakankamai aprūpinami reikiamomis asmeninėmis saugos priemonėmis. Nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių operacinės komandos narių (62,9 proc.) bent vieną kartą per mėnesį patiria mikrotraumą savo darbinėje aplinkoje: dažniausiai patiriami paviršiniai susižeidimai injekcinėmis arba siuvimo adatomis (50,0 proc.) reguliaraus, įprastinio darbo metu; pagrindinė susižeidimo priežastis – skubėjimas (74,2 proc.). Vertinant operacinės komandos narių žinias apie kraujo tyrimų atlikimą po patirtos mikrotraumos, buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė operacinės personalo yra tinkamai informuoti apie šios procedūros eigą (66,1 proc.); susižeidimus registravo vos pusė tyrime dalyvavusių asmenų; incidentai darbe neregistruojami dėl to, jog operacinės komandos nariai mano, kad susižeidimas yra lengvas ir nevertas dėmesio (43,5 proc.); personalas neturi laisvo laiko (22,6 proc.); sveikatos priežiūros specialistai nemato tikslo to daryti dėl praeityje patirtų sužalojimų, kurie buvo užregistruoti (12,9 proc.).
The United States of America (USA) estimates that about 5.6 million people in the U.S. healthcare and other field workers have experienced exposure of blood pathogens [2]. Mostly injuries are sustained by nurses – 37.8 percent, less often other specialists in healthcare. Even 44.1 percent of all injuries occur in operating rooms [12]. In the USA, 12,000 medical workers get infected with hepatitis B every year, 1,000 of them become chronic carriers of the virus and 200 die from complications of hepatitis. The aim of this research was to analyze the usage of work safety measures and actions taken by the surgical team members when experiencing micro trauma. Methods. The research was performed between September 2017 and November 2017. The recent literature articles were collected and analyzed according to the chosen topic. A questionnaire was prepared after the data review. The purpose of it was to analyze the usage of work safety measures and actions taken by the surgical team members when experiencing micro trauma. The pilot research has been completed before the main research – 10 questionnaires were distributed randomly to the members of the operating room team. The pilot study was conducted from October 2, 2017 until October 9. Subsequently, the research data was analyzed. A quantitative research was carried out using questionnaire and document analysis methods. The method of sample selection: non-probabilistic, targeted. Results. Members of the operating room team who participated in the research responsibly follow the points listed in safety regulations: more than half of the surveyed health professionals (77.4 percent) are vaccinated against hepatitis B; after an injury most members of the operating team performs part of a set of standard actions (i.e. disinfect hands / wound (80.6 percent), changing gloves (59.7 percent)). However, the interviewees avoid reporting the incident to a responsible person and are not tend to wash the wound with soap and water. In assessing the safety at workplace, it was learned that employees were adequately equipped with the necessary personal protective equipment. It was determined that more than half of the members of the operating room team who attended in the research (62.9 percent) at least once a month experience micro trauma in their work environment: most often superficial injuries are experienced by injection or sewing needles (50.0 percent) during regular, routine work; the main cause of injury is rush (74.2 percent). Evaluating the knowledge of members of the operating room team about performing blood tests after experiencing micro trauma it was determined that more than half of the members of the operating room team are properly informed of the progress of this procedure (66.1 percent); injuries were reported by only half of the people in the research; incidents at work are not recorded because the interviewees believe that injury is mild and not worthy of attention (43.5 percent); personnel do not have free time (22.6 percent); healthcare professionals see no purpose in doing this due to past injuries which have been registered (12.9 percent)